Kelionė prie Papilės atodangų

• 

Informacija

Autorius Audronė Ciparienė

Peržiūros: 1222

   Spalio 14 dieną devintokai ir dešimtokai, lydimi auklėtojų, vyko į kultūrinę pažintinę ekskursiją po seną Žemaitijos miestelį Papilę. Mūsų tikslas buvo susipažinti su išskirtine XIX a. asmenybe Simonu Daukantu, paskutiniuosius gyvenimo metus praleidusiu atokiame Žemaitijos kampelyje, ir savo akimis išvysti unikalias Akmenės krašto geologines atodangas, menančias priešistorinius laikus.

Mus sutiko ir ekskursijos metu lydėjo Kultūros paso programos gidė Rita Masiulienė. Užsiėmimas „Su Daukantu po Papilę“ prasidėjo Papilėje, Simono Daukanto aikštėje, prie paminklo didžiajam istorikui. Gidė papasakojo apie rašytojo, tautosakininko, kalbininko, švietėjo darbus ir jo atminimo įamžinimą. Per S. Daukanto muziejaus kiemelį pasiekėme Lakštingalų slėnį, kuriame pavasarį rengiamos Lakštingalų nakties poezijos ir muzikos šventės. Šiuo metų laiku upės krantus buvo nukloję rudens spalvomis šviečiantys lapai. Akmenimis grįstu taku, išlikusiu iš XVIII a., pavenčiais nuėjome iki Papilės piliakalnio, aplankėme S. Daukanto kapą. Pakeliui gidė Rita organizavo smagų mįslių įminimo konkursą. Vėliau sustojome prie Jurakalnio geologinio-pažintinio tako, šalia kurio iškilęs tulpės formos apžvalgos bokštas . Iš bokšto atsiveria išraiškingas Ventos upės slėnis.

Jei vaikščiodami po miestelį, gūžėmės nuo smarkaus vėjo, tai nuvykę prie Šaltiškių molio karjero sulaukėme ir lietaus. Šaltiškių karjeras įtrauktas į gamtos paminklų sąrašą. Tiesa, niekas neperspėjo mūsų, kad norėdami išvysti mūsų Žemės sandarą ir vystymosi istoriją menantį raudoną kraštovaizdį, klamposime sunkiasvorės technikos išmaltais keliais ir brisime aukšta žole apaugusiais šlaitais...Sustoję prie žemaūgiais medeliais apaugusio karjero krašto, nuo kurio atsivėrė Marso kraterius menantis peizažas, išgirdome, kad čia kasamo molio amžius siekia 250 milijonų metų. Iš tolo stebėjome veikiančią galingą techniką, klausėmės dinozaurus primenančių ekskavatorių leidžiamų garsų, sužinojome, kad iškastas molis geležinkeliu vežamas į „Akmenės cemento“ gamyklą. Tiesa, fosilijų milžiniškame karjere ieškoti nesiryžome, užtat grįždami stabtelėjome prie Ventos užtvankos, kur atodangoje pasirinkome rankas dažančių molio gabalų su juose išlikusių prieš milijonus metų gyvenusių amonitų liekanomis.

Kelionė praturtino suvokimu, kaip menkai mes dar pažįstame gimtąjį kraštą ir kokia unikali mūsų Žemės istorija.

 

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Ciparienė