Vėlinės – pagarba išėjusiems

• 

Informacija

Autorius Ilona Stonkienė

Peržiūros: 7131

Vėlinės– visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiamalapkričio 2d.Lietuvojegyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždegažvakes. Kiekvienais metais mūsų mokyklos mokiniai tęsia gražią tradiciją – prieš Vėlines pagerbia ir lanko bendruomenės mirusiųjų kapus, papuošia juos gėlėmis, uždega žvakeles.

Šiemet gausus penktokų ir šeštokų būrys lankėsi Nevarėnų miestelio kapinaitėse, kuriose ne tik aptvarkė lapais padengtus senuosius kapus, uždegė atminimo žvakutes ant seniai pamirštų ir apleistų kapaviečių, bet ir daug sužinojo apie Vėlines bei jų šventimo tradicijas.

Kaip teigė lietuvių kalbos mokytoja Ilona Stonkienė, Vėlines mūsų protėviai vadino Ilgėmis. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais ir juos nuolat lanko. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais. Taip pat tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Etnokultūros mokytoja Lina Račkauskienė pasakojo, jog anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių. Vėlėms būdavo keliamos puotos, degami laužai. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės.

Džiugu, kad šiame rudeniniame gamtos fone mūsų mokiniai ne tik susidomėję klausėsi įv. pasakojimų, susikaupę ir pašnibždomis degė žvakeles, bet ir tuo pačiu išeidami iš kapinaičių išsinešė savo širdelėse po lašelį supratimo ir atjautos.

 

 Mokytoja I. Stonkienė