Informacija
1,2 procentų parama
Ugdymas karjerai
Sportas
Mokyklos muziejus
Lankytojai
Elektroninis dienynas
LIONS QUEST
NŠA
Sveikatiada
Vaikų linija
Tėvų linija
Vyturys
Mokyklų aprūpinimas
Bendradarbiavimas
Nevarėnų jaunųjų šaulių būrio žygis Nevarėnų apylinkėmis
- Informacija
- Peržiūros: 12376
Gegužės 1 d. surengtas Telšių apskrities Žemaitijos 8 rinktinės V kuopos Nevarėnų jaunųjų šaulių ir jiems prijaučiančių žygis po Nevarėnų apylinkes. Žygio tikslai – aplankyti ir geriau pažinti savo kraštą, geriau orientuotis naudojantis žemėlapiu, kompasu bei gamtiniais objektais.
Iš Nevarėnų žygeivių būrys pajudėjo apie 10.30 pirmojo taško link į Juodinkių mišką. Šiame miške pagerbtos žydų holokausto aukos. Miško keliais pro Skaudučius grįžome į Nevarėnus. Oras žygiuoti buvo puikus, todėl būrys tęsė kelionę toliau link Balėnų miško. Žygeivių ūpas buvo geras, todėl su keletu stabtelėjimų pasiektas Balėnų miško pakraštys.
Šiame miške yra paminklas, kuris mena, jog čia 1951 gegužės 9 d. žuvo Nevarėnų būrio partizanai (Vytautas Laurinavičius – Šviesa, Stasys Lukšas Voldemaras, Tadas Norkus – Vėtra, Marijona Norkutė – Giraitė, Valerijona Norkutė – Smilgutė, Kostas Paulauskas – Raketa). Toje vietoje žuvo ir Sedos būrio partizanai. Jaunieji šauliai aptvarkė aplinką šalia paminklo, uždegė žvakutes. Pagerbiant partizanų atminimą, mokiniai buvo supažindinti su to meto istoriniu kontekstu ir įvykiais, vykusiais toje bei aplinkinėse vietovėse. Tai buvo puiki proga jaunimui apmąstyti to meto jaunų žmonių poelgius, drąsą, nes partizanų judėjime dalyvavę jaunuoliai buvo ne ką vyresni už juos pačius.
Atlikus kilnų darbą atėjo metas pasistiprinti ir aptarti grįžimo namo kelią. Grįžtant namo buvo pasirinktas ne tiesiausias kelias, o pasukus nuo Kantenių, esančių šalia Balėnų miško, link Mitkaičių. Diena ėjo vakarop, namai artėjo, jėgos pradėjo sekti, tačiau gera nuotaika bei mintis, kad padarytas geras darbas, pasiektas pradžios taškas (Nevarėnai), kėlė ūpą ir 35 km žygis buvo sėkmingai baigtas.
V kuopos Nevarėnų jaunųjų šaulių vadovas, istorijos mokytojas Julius Tamošauskas