Company Logo

Renginių kalendorius

Gruodis 2018
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
26 27 28 29 30 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

2 procentų parama

Ugdymas karjerai

Mokyklos muziejus

Lankytojai

178632
Šiandien
Vakar
Šią savaitę
Praėjusią savaitę
Šis mėnuo
Praėjęs mėnuo
Iš viso
5
42
405
177739
1040
1777
178632
Jūsų IP: 54.167.15.6
Laikas: 2018-12-15 07:32:28
Visitors Counter

Elektroninis dienynas

Sveikatiada

Vaikų linija

Tėvų linija

Vyturys

„Skaitmeninių „Vyturio“ knygų biblioteka“

Mokyklų aprūpinimas

Maitinimas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2011 M. LAPKRIČIO 11 D. ĮSAKYMO NR. V-964 „DĖL MAITINIMO ORGANIZAVIMO IKIMOKYKLINIO UGDYMO, BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. balandžio 10 d. Nr. V-394

Vilnius

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir siekdamas užtikrinti sveikatai palankų vaikų kolektyvų maitinimą:

1. Tvirtinu Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pavedu viceministrui pagal veiklos sritį kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.“

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šis įsakymas įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d.

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nuoroda į Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“,reiškia nuorodą į Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą.

Sveikatos apsaugos ministras                                                                   Aurelijus Veryga


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2018 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-394

redakcija

VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose (toliau – mokyklos), vaikų poilsio stovyklose, teikiančiose apgyvendinimo paslaugas (toliau – poilsio stovyklos), vaikų stacionariose socialinių paslaugų įstaigose (toliau – socialinės globos namai), reikalavimus.

2. Įstaigų, vykdančių pirminio profesinio mokymo programas, taip pat įstaigų, vykdančių kitas neformaliojo vaikų švietimo programas, dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (-os) ar dalininkai (savininkas) (toliau – savininkas) sprendžia savarankiškai dėl maitinimo organizavimo pagal Tvarkos aprašą ir apie sprendimą raštu informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

3. Tvarkos aprašo tikslas – užtikrinti sveikatai palankią vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę, kad būtų patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologiniai poreikiai, ugdomi sveikos mitybos įgūdžiai.

4. Tvarkos aprašo reikalavimai privalomi mokyklų, poilsio stovyklų ir vaikų socialinės globos namų vadovams ir jų savininkams, juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems vaikų maitinimo ar maisto produktų tiekimo paslaugas mokyklose, poilsio stovyklose ir vaikų socialinės globos namuose, bei pagal kompetenciją kontrolę vykdančioms institucijoms. Maitinimo organizavimui asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose vykdomas vaikų ugdymas, Tvarkos aprašo reikalavimai netaikomi.

II skyrius

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽtys

5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

5.1. Cukrūs ‒ monosacharidai ir disacharidai, esantys maisto produkte.

5.2. Greitai gendantis maisto produktas – šviežias, atvėsintas arba sušaldytas maisto produktas, kuriam laikyti ir vežti reikalinga tam tikra temperatūra, kurioje jis išlieka saugus vartoti.

5.3. Iš dalies hidrinti (iš dalies sukietinti, iš dalies hidrogenizuoti) augaliniai riebalai ‒ skysti augaliniai aliejai, hidrinimo proceso metu paversti pusiau kietais.

5.4. Patiekalas ‒ paprastai vienoje lėkštėje patiekiamas vartoti šaltas ar šiltas maistas.

5.5. Pridėtiniai cukrūs − gėrimo ar patiekalo gamybos metu įdėta sacharozė, fruktozė, gliukozė, gliukozės sirupas, fruktozės sirupas, gliukozės-fruktozės sirupas ir kitų formų monosacharidai ir disacharidai, taip pat cukrūs, esantys įdėtame meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose.

5.6. Pritaikytas maitinimas – maitinimas, kuris užtikrina tam tikro sveikatos sutrikimo (alergija tam tikriems maisto produktams, virškinimo sistemos ligos ar remisinės jų būklės ir kt.) nulemtų, asmens individualių maisto medžiagų ir energijos poreikių patenkinimą, parenkant toleruojamus maisto produktus, jų gamybos būdą, konsistenciją ir valgymo režimą, ir yra raštiškai rekomenduojamas gydytojo.

5.7. Šiltas maistas – maistas, patiekiamas kaip karštas patiekalas, iki patiekimo vartoti laikomas ne žemesnėje kaip +68 °C temperatūroje.

5.8. Tausojantis patiekalas – maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių patiekalai.

5.9. Šaltas užkandis maisto produktas ar šaltas patiekalas, neįtrauktas į valgiaraštį.

5.10. Valgiaraštis – patiekiamų vartoti dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas.

5.11. Kitos sąvokos atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14) (toliau ‒ Reglamentas (EB) Nr. 853/2004), Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. V-714 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakyme Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakyme Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildai“ patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakyme Nr. V-765 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 79:2010 „Vaikų poilsio stovykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakyme Nr. V-50 „Dėl Maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ (toliau ‒ „Rakto skylutė“) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 288 „Dėl Privalomųjų kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimų“ ir Tvarkos aprašo 4 priede išvardytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

III skyrius

VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

6. Mokyklos, poilsio stovyklos ar vaikų socialinės globos namų savininkas atsako už tai, kad būtų sudarytos sąlygos vaikų maitinimui organizuoti.

7. Mokyklos, poilsio stovyklos ar vaikų socialinės globos namų vadovas (toliau – vadovas) atsako už vaikų maitinimo organizavimą ir Tvarkos aprašo nuostatų įgyvendinimą.

8. Vaikų maitinimą, kai maistas gaminamas vaikų socialinės globos namų atskirose virtuvėse, gali organizuoti tik maisto tvarkymo subjektai, kuriems Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakyme Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ nustatyta tvarka suteikta teisė užsiimti maisto tvarkymu. Vaikams leidžiama ruošti maistą kartu su pedagogu ir jį vartoti, jei tai numatyta ugdymo programoje.

9. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietos įrengimas ir maisto tvarkymas turi atitikti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463) (toliau ‒ Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) (toliau ‒ Reglamentas (EB) Nr. 852/2004) ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus. Organizuojant maitinimą iš namų atsineštu maistu, maisto tvarkymo vietos įrengiamos ir maistas tvarkomas laikantis bendrųjų higienos reikalavimų: tvarkant maistą švarioje vietoje, švariomis rankomis, švariais įrankiais bei įranga, gerai nuplaunant maisto žaliavas, naudojant tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakyme Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau ‒ HN 24:2017) nustatytus geriamojo vandens reikalavimus atitinkantį vandenį.

10. Sudarant sutartis dėl vaikų maitinimo paslaugų teikimo mokyklose, poilsio stovyklose ar vaikų socialinės globos namuose (toliau – Sutartis), Sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maitinimo organizavimo patalpų higienos ir Tvarkos aprašo reikalavimų užtikrinimą. Sutartys nesudaromos su į „Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą“, skelbiamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetinėje svetainėje, įtrauktais maitinimo paslaugų teikėjais. Maitinimo paslaugos teikėjas turi organizuoti visų vaikų, norinčių gauti šią paslaugą, maitinimą. Jei sudaroma sutartis su vaiko atstovais pagal įstatymą, dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu, už maisto saugą ir kokybę atsako vaiko atstovai pagal įstatymą. Sutartyje dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu, turi būti nuostata apie draudžiamus atnešti maisto produktus, išvardytus Tvarkos aprašo 19 punkte. Sutartis dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu turi teisę sudaryti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančios įstaigos, veiklą vykdančios lauko sąlygomis (toliau ‒ lauko darželiai),arba kuriose ugdomi vaikai, kuriems reikalingas pritaikytas maitinimas.

11. Sudarant sutartis dėl maisto produktų tiekimo mokykloms, poilsio stovykloms ar vaikų socialinės globos namams (toliau – Maisto produktų tiekimo sutartis), Maisto produktų tiekimo sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maisto produktų, neatitinkančių Tvarkos aprašo reikalavimų, tiekimą. Maisto produktų tiekimo sutartys nesudaromos su į „Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą“, skelbiamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetinėje svetainėje, įtrauktais maisto produktų tiekėjais. Rekomenduojama sudaryti maisto produktų sąrašą su konkrečiais tiekiamų maisto produktų pavadinimais, maisto produktų sudėtimi, grynuoju kiekiu, apdorojimo būdu (pvz., atšaldytas), kuris pridedamas prie Maisto produktų tiekimo sutarties. Sudarant maisto produktų sutartis rekomenduojama pirmenybę teikti tiekiamoms žaliavoms ir maisto produktams:

11.1. atitinkantiems 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007, dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1) kriterijus;

11.2. atitinkantiems maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus;

11.3. tiekiamiems trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis iš ūkių (ne daugiau kaip vienas tarpininkas tarp ūkio ir maitinimo organizatoriaus);

11.4. atitinkantiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ nustatytus reikalavimus.

12. Jei vaisiai, daržovės, uogos, bulvės įsigyjami iš fizinių asmenų, jie turi laikytis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. gruodžio 15 d. įsakyme Nr. B1-955 „Dėl Lietuvos Respublikoje išaugintų šviežių vaisių, daržovių, uogų, bulvių atitikties deklaracijos išdavimo reikalavimų patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų ir išduoti Lietuvos Respublikoje išaugintų šviežių vaisių, daržovių, uogų, bulvių atitikties deklaraciją (toliau ‒ atitikties deklaracija), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-488 „Dėl Importuojamų, eksportuojamų ir vidaus rinkai tiekiamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikros taisyklių patvirtinimo“. Atitikties deklaracijos 3 punkto, jeigu šiame punkte nurodyti maisto produktai nerūšiuojami pagal kokybės klases, pildyti nereikia. Šio punkto reikalavimai netaikomi, jeigu vaisius, daržoves, uogas ir bulves augina pati mokykla ar socialinės globos namai, tačiau visi vaisiai, uogos, daržovės, bulvės, skirti maistui, turi atitikti kokybės ir saugos reikalavimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 852/2004 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakyme Nr. V-884 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 54:2017 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ patvirtinimo“ (toliau ‒ HN 54:2017).

13. Už Tvarkos aprašo nuostatų laikymąsi atsakingas maitinimo paslaugos teikėjas.

14. Vaikų maitinimas organizuojamas valgyklose ir kitose vaikams higieniškai maitinti tinkamose patalpose ar vietose laikantis maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 852/2004, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (toliau ‒ HN 15:2005), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakyme Nr. V-168 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ (toliau ‒ HN 26:2006) patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. V-417 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau ‒ HN 16:2011), ir sudarant sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti prie švaraus stalo.

15. Kiekvieną dieną vaikai turi gauti šilto maisto.

16. Maisto patiekimas turi atitikti Tvarkos aprašo 6 priedo reikalavimus.

17. Maitinimai skirstomi į pagrindinius ‒ pusryčiai, pietūs, vakarienė ir papildomus ‒ priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai. Pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 30–35 proc., vakarienei – 20–25 proc., priešpiečiams, pavakariams ir (ar) naktipiečiams – po 10 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, nustatyto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakyme Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, jei tokie maitinimai numatyti valgiaraščiuose. Jei vaikai maitinimų metu turi galimybę patys įsidėti maisto, šio punkto nuostatos netaikomos.

18. Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai; grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopų produktai, duonos gaminiai); ankštinės daržovės; pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti); kiaušiniai; liesa mėsa (neužšaldyta); žuvis ir jos produktai (neužšaldyti); aliejai; turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: kur įmanoma riebi mėsa ir mėsos gaminiai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo.

19. Vaikų maitinimui mokyklose draudžiamos šios maisto produktų grupės: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai; valgomieji ledai; pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; kramtomoji guma; gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių, padažų koncentratai; padažai su spirgučiais; šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos(jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus); rūkyta žuvis; konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus); strimelė, pagauta Baltijos jūroje; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis); džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai; maisto papildai; maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai; maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys Tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų.

20. Vaikų maitinimui poilsio stovyklose draudžiamos šios maisto produktų grupės: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai; pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių, padažų koncentratai; padažai su spirgučiais; rūkyta žuvis; strimelė, pagauta Baltijos jūroje; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis); džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai; maisto papildai; maisto produktai, pagaminti iš GMO, arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai; maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys Tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų.

21. Vaikams maitinti vaikų socialinės globos namuose draudžiamos šios maisto produktų grupės: energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); sultinių, padažų koncentratai; strimelė, pagauta Baltijos jūroje; mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis;subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis); džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai; maisto produktai, pagaminti iš GMO, arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai; maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys Tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų.

22. Patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai:

22.1 patiekiamas šiltas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią kalendorinę dieną. Šaldytus pusgaminius ar atvėsintą maistą nuo jų pagaminimo patiekti per 24 valandas kaip šiltą maistą leidžiama bendrojo ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigose ir poilsio stovyklose, kurių virtuvėse yra galimybės tik pašildyti maistą;

22.2. patiekiamas maistas turi būti kokybiškas ir įvairus;

22.3. pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams. Maisto pervirimas, perkepimas, prideginimas draudžiamas;

22.4. gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų;

22.5. kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių (rekomenduojama sezoninių, šviežių). Rekomenduojama, kad vaisiai būtų tiekiami papildomo maitinimo metu;

22.6. kiekvieną dieną turi būti patiektas patiekalas iš augalinės kilmės maisto produktų. Bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose patiekalas iš augalinės kilmės maisto produktų patiekiamas pagal Tvarkos aprašo 36 punkto ir 37.1 papunkčio nuostatas;

22.7. rekomenduojama sriubą tiekti papildomo maitinimo metu;

22.8. daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Jei vaikai maitinimų metu turi galimybę patys įsidėti maisto, šio papunkčio nuostatos netaikomos;

22.9. jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ar žuvis ir virtuvėje yra sąlygos ją sumalti, ji turi būti malama patiekalo gaminimo dieną;

22.10. tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius (reikalavimas netaikomas pritaikyto maitinimo valgiaraščiams), ir atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 7 priedo reikalavimus;

22.11. karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamas daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras. Reikalavimasnetaikomas patiekalams iš augalinės kilmės maisto produktų;

22.12. valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, cukraus, pipirų, garstyčių;

22.13. pienas ir kiti gėrimai vaikams neteikiami šalti, rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15oC;

22.14. rekomenduojama, atsižvelgiant į sezoniškumą, keisti patiekalus ar jų žaliavas šviežiais (pvz., raugintų kopūstų sriubą į šviežių kopūstų sriubą, burokėlių sriubą į šaltibarščius ir pan.);

22.15. maistas turi būti patiekiamas estetiškai.

23. Mokyklose, poilsio stovyklose ir vaikų socialinės globos namuose turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens (rekomenduojama kambario temperatūros, pvz., pilstomo iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų ir pan.), net jei vaikai nemaitinami. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens. Vandeniui atsigerti turi būti naudojami asmeninio naudojimo arba vienkartiniai puodukai, stiklinaitės ar buteliukai.

24. Draudžiama naudoti susidėvėjusius, ištrupėjusius, įskilusius, apdaužytais kraštais indus bei aliumininius įrankius ir indus. Ikimokyklinio ir priešmokykliniougdymo programas įgyvendinančiose įstaigose draudžiama naudoti vienkartinius įrankius.

25. Mokyklos, išskyrus lauko darželius, ir vaikų socialinės globos namų valgykloje ar kitoje patalpoje, kurioje maitinami vaikai, matomoje vietoje turi būti skelbiama:

25.1. einamosios savaitės valgiaraščiai (nurodant visus patiekalus ir gėrimus), išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose, kuriose valgiaraščiai skelbiami vaikų priėmimo–nusirengimo patalpoje;

25.2. maisto pasirinkimo piramidės, maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ plakatai ar kita sveiką mitybą skatinanti informacija;

25.3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nemokamos telefono linijos numeris (skambinti maitinimo organizavimo klausimais), išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose, kuriose ši informacija skelbiama vaikų priėmimo–nusirengimo patalpoje;

25.4. juridinis ar fizinis asmuo, teikiantis vaikų maitinimo ir (ar) maisto produktų tiekimo paslaugas, išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose, kuriose ši informacija skelbiama vaikų priėmimo–nusirengimo patalpoje;

25.5. Tvarkos aprašo 19 punkto nuostatos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose vaikų priėmimo–nusirengimo patalpoje;

25.6. šaltų užkandžių, jei jie tiekiami, sąrašas ir svoris bendrojo ugdymo programas vykdančiose įstaigose.

26. Mokyklos ir poilsio stovyklos interneto svetainėje, jeigu ją turi, turi būti skelbiama vieša prieiga: Tvarkos aprašas, juridinis ar fizinis asmuo, teikiantis vaikų maitinimo ir (ar) maisto produktų tiekimo paslaugas, ir valgiaraščiai (nurodoma informacija, nustatyta Tvarkos aprašo 48 punkte).

27. Mokykloms rekomenduojama dalyvauti Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje, finansuojamose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

28. Jei mokykloje maitinami suaugę asmenys, jiems mokykloje neturi būti pateikiami Tvarkos aprašo reikalavimų neatitinkantys maisto produktai ar patiekalai vaikų maitinimo metu.

29. Mokyklose ir poilsio stovyklose negali būti reklamuojami maisto produktai, išvardyti atitinkamai Tvarkos aprašo 19 ar 20 punktuose.

iV SKYRIUS

VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS mokyklose, vykdančiose IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS

30. Vaikų iki 1 metų amžiaus maitinimo organizavimas:

30.1. vaikai iki 1 metų amžiaus maitinami pagal individualius valgiaraščius, raštu suderintus su vaiko atstovais pagal įstatymą, sudaromus kas mėnesį pagal Tvarkos aprašo 31 punkte pateiktus reikalavimus, jei gydytojas raštiškai nerekomendavo kitaip (Forma Nr. 027-1/a). Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos, motinos pieno ar pradinio (tolesnio) maitinimo kūdikių mišinio (toliau – kūdikių mišinys), kito maisto kiekiai;

30.2. turi būti pildomas ir grupėje laikomas kiekvieno vaiko mitybos lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos rūšies maisto kiekis;

30.3. motinos pienas turi būti atnešamas šviežias ar sušaldytas vieno maitinimo porcijomis maistui laikyti skirtuose švariuose induose:

30.3.1. motinos pienas atnešamas tos dienos maitinimui ir laikomas šaldytuve 4–5 oC, o sušaldytas motinos pienas laikomas šaldiklyje minus 18 oC temperatūroje;

30.3.2. grupės virtuvėlėje turi būti šaldymo įrenginys, užtikrinantis Tvarkos aprašo 30.3.1 papunktyje nustatytas motinos pieno laikymo sąlygas;

30.3.3. atvėsintasar sušaldytas motinos pienas grupės virtuvėlėje atšildomas šilto vandens vonelėje arba kūdikių maisto šildytuve iki 37 oC temperatūros. Draudžiama motinos pieną šildyti mikrobangų krosnelėje ar verdančio vandens vonelėje. Atšildytą motinos pieną pakartotinai sušaldyti draudžiama;

30.3.4. virtuvėlėje esantis pieno šildytuvų kiekis turi užtikrinti motinos pienu maitinamų vaikų maitinimą pagal valgiaraščius;

30.3.5. indai su atneštu motinos pienu turi būti paženklinti, užrašant pieno nutraukimo datą, laiką ir vaiko vardą, pavardę;

30.4. kūdikių mišiniai, kiti kūdikių specialios paskirties maisto produktai laikomi gamintojo nurodytomis sąlygomis ir ruošiami pagal gamintojo instrukciją grupės virtuvėlėje prieš pat maitinimą;

30.5. vaikus maitinti per ankstesnį maitinimą nesuvartotu motinos pienu ar kūdikių mišiniu draudžiama. Nesuvartotas motinos pienas ar kūdikių mišinys turi būti išpilamas.

31. Vaikų iki 1 m. amžiaus maitinimo reikalavimai:

31.1. 0‒6 mėn. amžiaus vaikams tiekiamas motinos pienas, jo nesant pradinio maitinimo kūdikių mišinys;

31.2. 6‒7 mėn. amžiaus vaikams turi būti tiekiamas motinos pienas, jo nesant tolesnio maitinimo kūdikių mišinys (toliau – mišinys); dviejų‒trijų daržovių (bulvių, cukinijų, moliūgų, morkų, ropių, burokėlių, brokolių, žiedinių kopūstų ir kopūstų) trintos košės, pagardintos šalto spaudimo aliejumi; smulkintų vienos rūšies kruopų (grikių, ryžių, avižų, miežių ar kukurūzų) košės (be pieno). Prie tiršto maisto tiekiamas geriamasis vanduo;

31.3. 7‒8 mėn. amžiaus vaikams turi būti tiekiamas motinos pienas, jo nesant mišinys; Tvarkos aprašo 31.2 papunktyje nurodytos košės, pagardintos sviestu ar šalto spaudimo aliejumi; mėsa (paukštiena, veršiena, triušiena ar kiauliena) su koše. Atskiro maitinimo metu tiekiami trinti vaisiai (obuoliai, slyvos, persikai) ar uogos. Prie tiršto maisto tiekiamas geriamasis vanduo;

31.4. 8‒9 mėn. amžiaus vaikams turi būti tiekiamas motinos pienas jo nesant mišinys; dviejų‒trijų daržovių (bulvių, cukinijų, moliūgų, morkų, ropių, burokėlių, brokolių, žiedinių kopūstų, kopūstų, šparaginių pupelių, špinatų, žirnių ar avinžirnių) trintos košės; smulkintų vienos ar kelių rūšių kruopų (grikių, ryžių, avižų, miežių, kukurūzų, kviečių) košės. Košės gardinamos prieskoninėmis žolelėmis (petražolėmis, krapais), sviestu ar šalto spaudimo aliejumi. Tiekiama mėsa, nurodyta Tvarkos aprašo 31.3 papunktyje, smulkintas kiaušinio trynys. Atskiro maitinimo metu tiekiami trinti ar smulkinti vaisiai (obuoliai, slyvos, vyšnios, persikai, abrikosai) ar uogos. Prie tiršto maisto tiekiamas geriamasis vanduo;

31.5. 9‒10 mėn. amžiaus vaikams turi būti tiekiami Tvarkos aprašo 31.4 papunktyje nurodyti patiekalai ir maisto produktai, taip pat tiekiamas smulkintas kietai virtas kiaušinis, žuvis;

31.6. 10‒11 mėn. amžiaus vaikų valgiaraščiai, be išvardytų Tvarkos aprašo 31.5 papunktyje maisto produktų ir patiekalų, turi būti papildomi smulkintais melionais, bananais, pomidorais, kefyru ir natūraliu jogurtu;

31.7. 11‒12 mėn. amžiaus vaikų valgiaraščiai, be išvardytų Tvarkos aprašo 31.6 papunktyje maisto produktų ir patiekalų, turi būti papildomi smulkintais kiviais ir varškės patiekalais, pagamintais tausojančiu būdu;

31.8. vaikams iki 1 m. amžiaus patiekalai nesūdomi ir nesaldinami.

32. 1–7 metų amžiaus vaikų maitinimo organizavimas:

32.1. vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5 val. pagal valgiaraščius;

32.2. atskiri valgiaraščiai sudaromi 1–3 ir 4–7 metų vaikams, jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sudaromos mišraus amžiaus grupės, valgiaraščiai gali būti sudaromi vadovaujantis tik 4–7 metų vaikams rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų normomis;

32.3. 80 proc. vaikams patiekiamų patiekalų turi būti tausojantys patiekalai;

32.4. pagal gydytojo raštiškus nurodymus formoje Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 „Dėlstatistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo (toliau ‒ Forma Nr. 027-1/a) turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas;

32.5. jei pritaikyto maitinimo patiekalų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančios įstaigos virtuvėje pagaminti nėra galimybių, vaikai, kuriems skirtas pritaikytas maitinimas, gali būti maitinami tą dieną savo iš namų atneštu maistu. Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančios įstaigosiš namų atneštą maistą turi laikyti ir patiekti tinkamos temperatūros;

32.6. jei vaiko atstovai pagal įstatymą vaikui įdeda maisto papildomai, įdėtas maistas turi atitikti Tvarkos aprašo 19 punkto reikalavimus.

V SKYRIUS

VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS mokyklose, vykdančiose BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS

33. Kasdien privaloma organizuoti pietus, kurių metu turi būti sudarytos sąlygos vaikams pavalgyti šilto maisto. Pietūs organizuojami ne ankščiau kaip 2,5 val. ir ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų pradžios. Vaikų aptarnavimui pietų metu pagerinti rekomenduojama pailginti pertraukas arba pertraukas organizuoti skirtingu metu skirtingoms klasėms.

34. Visi pietų metu patiekiami patiekalai turi būti nurodyti valgiaraštyje. Rekomenduojama sudaryti galimybę pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų. Rekomenduojama sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto. Vaikams taip pat turi būti sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir maitintis iš namų tą dieną atneštu maistu. Už atnešto maisto saugą ir kokybę atsako vaiko atstovai pagal įstatymą.

35. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į mokykloje besimokančių vaikų amžių. Skiriamos dvi amžiaus grupės (6–10 metų ir 11 metų bei vyresnio amžiaus vaikai). Nesant galimybės sudaryti valgiaraščius abiem amžiaus grupėms, sudaromas vienas valgiaraštis pagal 11 metų ir vyresnio amžiaus vaikų maistinių medžiagų fiziologinius poreikius, išskyrus pradinio ugdymo programas įgyvendinančias įstaigas. Esant poreikiui, vietoje 11 metų ir vyresnio amžiaus vaikų valgiaraščio gali būti sudaromi valgiaraščiai 11‒14 metų ir 15–18 metų vaikams.

36. Pasirinkti pietų metu turi būti patiekiami karštieji patiekalai: tausojantis patiekalas ir patiekalas, pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų (išskyrus mokyklas, į kurias maistas pristatomas termosuose). Valgiaraščiuose šie patiekalai ar patiekalas (jei tausojantis patiekalas yra pagamintas tik iš augalinės kilmės maisto produktų) pažymimi žodžiu „Tausojantis“ ir (ar) „Augalinis“. Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų pietų patiekalų turi būti tausojantys ir (ar) patiekalai, pagaminti tik iš augalinės kilmės maisto produktų.

37. Mokykloje, be pietų, taip pat gali būti:

37.1. kiti vaikų maitinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 17 punkte. Jei organizuojami kiti vaikų maitinimai, turi būti sudarytas visų tiekiamų maitinimų valgiaraštis. Tvarkos aprašo 36 punkte nurodyti patiekalai gali būti patiekiami kitų maitinimų metu;

37.2. šalti užkandžiai (raštišku vaikų atstovų pagal įstatymą pritarimu).

38. Vaikams, pateikusiems gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027-1/a), turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas.

VI SKYRIUS

VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS poilsio stovyklose

39. Vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5‒4 val. pagal poilsio stovyklos vadovo patvirtintus valgiaraščius.

40. Vaikams, pateikusiems gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027-1/a), turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas.

41. Žygio metu vaikai turi būti aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu. Į žygį draudžiama imti greitai gendančius maisto produktus.

42. Jei poilsio stovykloje vaikai kasdieną intensyviai sportuoja, šiems vaikams valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į padidėjusį energijos poreikį.

VII SKYRIUS

VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS SOCIALINĖS GLOBOS namuoSE

43. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietų įrengimas ir maisto tvarkymas vaikų socialinės globos namų bendrosiose maisto tvarkymo patalpose, išskyrus vaikų globos namų šeimynas ir neįgalių vaikų dienos socialinės globos centrus, maistą gaminančius atskirose virtuvėse, turi atitikti HN 15:2005 reikalavimus. Vaikų globos namų šeimynų ir neįgalių vaikų dienos socialinės globos centrų virtuvėse, kai šiose įstaigose nėra bendrųjų maisto tvarkymo patalpų, maistas tvarkomas laikantis bendrųjų higienos principų: tvarkant maistą švarioje vietoje, švariomis rankomis, švariais įrankiais bei įranga, gerai nuplaunant maisto žaliavas, naudojant tik HN 24:2017 reikalavimus atitinkantį vandenį, maistą, skirtą valgyti tik apdorotą šiluma, būtina pakaitinti taip, kad temperatūra jo viduje pasiektų ne mažiau kaip +75 °C, išskyrus patiekalus, kuriems dėl kulinarinių ar technologinių priežasčių numatyta kitokia šiluminio apdorojimo temperatūra, nesuliečiant per indus, įrankius, įrangą ar rankas karščiu neapdoroto ir apdoroto maisto, kuo trumpiau laikant ar tvarkant maistą mikrobams daugintis palankiose temperatūrose (5−60oC) bei vykdant kitus maisto produktų ir žaliavų gamintojų nurodymus.

44. Vaikų iki 1 metų amžiaus maitinimo organizavimas:

44.1. vaikai iki 1 metų amžiaus maitinami pagal individualius valgiaraščius, sudaromus kas mėnesį pagal gydytojo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėlsveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (toliau ‒ Forma Nr. 025/a), pateiktas rekomendacijas. Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos, kūdikių mišinio, kito maisto kiekiai;

44.2. turi būti pildomas ir grupėje laikomas kiekvieno vaiko mitybos lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos rūšies maisto kiekis;

44.3. kūdikių mišiniai ruošiami pagal gamintojo instrukciją virtuvėje prieš pat maitinimą;

44.4. vaikus maitinti per ankstesnį maitinimą nesuvartotu kūdikių mišiniu draudžiama. Nesuvartotas kūdikių mišinys turi būti išpilamas;

44.5. kiti kūdikių specialios paskirties maisto produktai turi būti laikomi ir ruošiami gamintojo nurodytomis sąlygomis ir patiekiami vaikams pagal valgiaraščius.

45. Vaikų nuo 1 iki 18 metų amžiaus maitinimo organizavimas:

45.1. vaikai maitinami ne rečiau kaip kas 3,5–4 val.;

45.2. vaikų socialinės globos namuose vaikai maitinami pagal valgiaraščius. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į globojamų vaikų amžių. Skiriamos tokios amžiaus grupės: 1–3, 4–6, 7–14 ir 15–18 metų amžiaus vaikai;

45.3. gydytojui raštu Formoje Nr. 025/a rekomendavus, galima skirti maisto papildų ar vitaminizuoti maistą, atsižvelgiant į vaikų amžių;

45.4. pagal gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027-1/a) turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas.

VIIi SKYRIUS

VAIKŲ MAITINIMO VALGIARAŠČIŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI

46. Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams, nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakyme Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, bei į vaikų buvimo įstaigoje trukmę. Valgiaraščių energinė ir maistinė vertė nuo normų gali nukrypti ne daugiau nei penkis procentus.

47. Mokyklose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui, poilsio stovyklose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 5 kalendorinių dienų laikotarpiui, vaikų socialinės globos namuose – 10 darbo dienų laikotarpiui (švenčių ir poilsio dienomis vaikų maitinimui valgiaraščiai netaikomi, maitinimas organizuojamas pagal galimybes dalyvaujant vaikams).

48. Mokyklų, poilsio stovyklų bei vaikų nuolatinės socialinės globos namų valgiaraščiuose nurodomi patiekiami patiekalai, patiekalų kiekiai (g). Mokyklose, dalyvaujančiose Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje, šių programų maisto produktai į valgiaraščius neįtraukiami. Valgiaraščiuose nurodytų patiekalų receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose turi būti nurodyti naudojami maisto produktai, jų sudėtis, bruto ir neto kiekiai (g), gamybos būdas (virimas vandenyje ar garuose, kepimas ir pan.) ir trukmė.

49. Vaikų nuo 1 iki 18 metų amžiaus maitinimo valgiaraščiai sudaromi (pasirinktinai):

49.1. pagal patiekalų receptūrų pavyzdžius, pateiktus interneto svetainėje adresu www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/rekomenduojami_perspektyviniai_valgiaraščiai;

49.2. pagal juridinių ar fizinių asmenų parengtus ir su Sveikatos apsaugos ministerija raštu suderintus patiekalų receptūrų rinkinius (rinkinyje turi būti pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijos suderinimo raštas) ar jų ir Tvarkos aprašo 49.1 papunktyje pateiktų receptūrų kombinacijas;

49.3. savarankiškai maitinimo paslaugos teikėjo, vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais;

49.4. pagal gydytojo raštiškas rekomendacijas (Forma Nr. 027-1/a).

50. Valgiaraščiai derinami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. birželio 22 d. direktoriaus įsakyme Nr. B1-610 „Dėl Vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos namų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51. Visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje, pagal Tvarkos aprašo 1 priedo 2 punktą vertina vaikų maitinimo organizavimo atitiktį Tvarkos aprašo reikalavimams ir atitinkamos savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per dvi savaites pildo Valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalą. Nustatęs neatitikimų, juos užregistruoja Valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnale (Tvarkos aprašo 2 priedas) ir nedelsdamas raštu apie tai informuoja maitinimo paslaugos teikėją, pranešimo kopiją pateikia vadovui. Maitinimo paslaugos teikėjas atsako už tai, kad nustatyti vaikų maitinimo organizavimo trūkumai būtų pašalinti nedelsiant. Nepašalinus neatitikimų per tą pačią dieną, visuomenės sveikatos specialistas apie tai praneša teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

52. Valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalas Mokykloje saugomas dvejus metus.

_________________


Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo

1 priedas

VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTO FUNKCIJOS, PRIŽIŪRINT MAITINIMO ORGANIZAVIMĄ MOKYKLOSE

 

1.    Raštu informuoti mokyklos administraciją ir maitinimo paslaugų teikėjų darbuotojus, atsakingus už vaikų maitinimą, apie Formoje Nr. 027-1/a pateiktus raštiškus nurodymus dėl vaiko maitinimo organizavimo per 5 darbo dienas nuo Formos Nr. 027-1/a pateikimo.

2. Prižiūrėti maitinimo organizavimo atitiktį Tvarkos apraše nustatytiems reikalavimams:

2.1. ar vaikų maitinimui netiekiamos draudžiamos tiekti maisto produktų grupės (vertinamas tik vaikams patiekiamas maistas) (Tvarkos aprašo 19 punktas);

2.2. ar nepažeidžiami patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai (Tvarkos aprašo 22.5, 22.6, 22.10, 22.12, 22.13 papunkčiai);

2.3. ar sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens (Tvarkos aprašo 23 punktas);

2.4. ar vykdomi Tvarkos aprašo 24, 25, 26, 28, 29 punktų reikalavimai;

2.5. ar pagal gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. 027-1/a) organizuojamas pritaikytas maitinimas (Tvarkos aprašo 32.4 papunktis ir 38 punktas);

2.6. ar bendrojo ugdymo programas vykdančioje įstaigoje kasdien organizuojami pietūs, kurių metu tiekiamas šiltas maistas ir ar pietūs organizuojami ne ankščiau nei 2,5 ir ne vėliau kaip praėjus 4 val. nuo pamokų pradžios (Tvarkos aprašo 33 punktas);

2.7. ar visi pietų metu patiekiami patiekalai yra nurodyti valgiaraštyje (Tvarkos aprašo 34 punktas);

2.8. ar bendrojougdymo programas vykdančioje įstaigoje pietų metu tiekiami tausojantis ir augalinės kilmės maisto produktų patiekalai (Tvarkos aprašo 36 punktas);

2.9. ar bendrojo ugdymo mokykloje visi kiti nei pietūs maitinimai organizuojami pagal valgiaraščius (Tvarkos aprašo 37.1 papunktis);

2.10. ar valgiaraščiai sudaryti ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui (Tvarkos aprašo 47 punktas).

____________________


Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo

2 priedas

(Valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalo forma)

VALGIARAŠČIŲ IR VAIKŲ MAITINIMO ATITIKTIES PATIKRINIMO ŽURNALAS

Data

Patikrinimo rezultatas

(atitinka / neatitikties aprašymas)

Siūlomas neatitikties taisymas

Neatitikties pašalinimo terminas

(data, val.)

Įvykdyta

(data, val.)

Tikrinusio asmens vardas, pavardė, parašas
           
           
           
           
           
           
           
           
           
           
           
           

_______________


Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo

3 priedas

MAISTO PRIEDŲ, KURIŲ NETURI BŪTI VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMUOSE MAISTO PRODUKTUOSE, SĄRAŠAS

1. Dažikliai:

1.1.   E 102           tartrazinas;

1.2.   E 104           chinolino geltonasis;

1.3.   E 110           saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S;

1.4.   E 120           košenilis, karmino rūgštis, karminas;

1.5.   E 122           azorubinas, karmosinas;

1.6.   E 123           amarantas;

1.7.   E 124           ponso 4R, košenilis raudonasis A;

1.8.   E 127           eritrozinas;

1.9.   E 129           alura raudonasis AC;

1.10. E 131           patentuotas mėlynasis V;

1.11. E 132           indigotinas, indigokarminas;

1.12. E 133           briliantinis mėlynasis FCF;

1.13. E 142           žaliasis S;

1.14. E 151           briliantinis juodasis BN;

1.15. E 155           rudasis HT;

1.16. E 180           litolrubinas BK.

2. Konservantai ir antioksidantai:

2.1. E 200             sorbo rūgštis;

2.2. E 202             kalio sorbatas;

2.3. E 203             kalcio sorbatas;

2.4. E 210             benzenkarboksirūgštis;

2.5. E 211             natrio benzoatas;

2.6. E 212             kalio benzoatas;

2.7. E 213             kalcio benzoatas;

2.8. E 220‒228   sieros dioksidas ir sulfitai.

3. Saldikliai:

3.1.   E 950           acesulfamas K;

3.2.  E 951           aspartamas;

3.3.   E 952           ciklamatai;

3.4.   E 954           sacharinai;

3.5.   E 955           sukralozė;

3.6.   E 957           taumatinas;

3.7.   E 959           neohesperidinas DC;

3.8.   E 960           steviolio glikozidai;

3.9.   E 961           neotamas;

3.10. E 962           aspartamo-acesulfamo druska;

3.11. E 969         advantamas.

4. Aromato ir skonio stiprikliai:

4.1.   E 620           glutamo rūgštis;

4.2.   E 621           mononatrio glutamatas;

4.3.   E 622           monokalio glutamatas;

4.4.   E 623           kalcio glutamatas;

4.5.   E 624           monoamonio glutamatas;

4.6.   E 625           magnio glutamatas;

4.7.   E 626           guanilo rūgštis;

4.8.   E 627           dinatrio guanilatas;

4.9.   E 628           dikalio guanilatas;

4.10. E 629           kalcio guanilatas;

4.11. E 630           inozino rūgštis;

4.12. E 631           dinatrio inozinatas;

4.13. E 632           dikalio inozinatas;

4.14. E 633           kalcio inozinatas;

4.15. E 634           kalcio5´-ribonukleotidai;

4.16. E 635           dinatrio5´-ribonukleotidai.

__________________


Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo

4 priedas

VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMŲ MAISTO PRODUKTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

1.    Švieži vaisiai ir daržovės turi atitikti tiekiamų rinkai šviežių vaisių ir daržovių prekybos standartus, nustatytus 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL 2011 L 157, p. 1).

2.    Bulvės turi atitikti maistinių bulvių I ar II klasės kokybės reikalavimus, nustatytus Maistinių bulvių kokybės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 193 „Dėl Maistinių bulvių kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

3. Mėsos gaminiai turi atitikti Mėsos gaminių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 3D-78 „Dėl Mėsos gaminių techninio reglamento patvirtinimo ir žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-560 pripažinimo netekusiu galios“, nustatytus aukščiausios rūšies mėsos gaminių kokybės reikalavimus.

4.    Alyvuogių aliejus turi atitikti 2012 m. sausio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 29/2012 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų (OL 2012 L 12, p.14) nustatytus standartus.

5.    Žuvininkystės produktai turi atitikti sveikumo standartus, išdėstytus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 16/2012 (OL 2012 L 8, p. 29).

6.    Rauginti pieno gaminiai turi atitikti Raugintų pieno gaminių kokybėsreikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 3D-335 „Dėl Raugintų pieno gaminių kokybės reikalavimų patvirtinimo bei kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“.

7.    Varškė ir varškės gaminiai turi atitikti Varškės ir varškės gaminių kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 488 „Dėl Varškės ir varškės gaminių kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

8.    Sūriai turi atitikti Sūrių kokybės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-335 „Dėl Sūrių kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų, susijusių su privalomaisiais kokybės reikalavimais, pakeitimo“, nustatytus reikalavimus.

9.    Lydyti sūriai turi atitikti lydytų sūrių kokybės reikalavimus, išdėstytus Lydytų sūrių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210 „Dėl privalomųjų kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

10. Duonos ir pyrago kepiniai turi atitikti Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techniniame reglamente,patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-794 „Dėl Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento ir miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

11. Miltinės konditerijos gaminiai turi atitikti Miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-794 „Dėl Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento ir miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

____________________


Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo

5 priedas

LEIDŽIAMAS CUKRŲ, DRUSKOS IR PRIVALOMAS SKAIDULINIŲ MEDŽIAGŲ KIEKIS VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMUOSE MAISTO PRODUKTUOSE1 IR PATIEKALUOSE

 

Eil. Nr. Maisto produktai ar patiekalai Cukrų kiekis (g) ne didesnis nei/100 g (ml) Druskos kiekis (g) ne didesnis nei/100 g (ml)

Skaidulinių

medžiagų (g) ne mažesnis nei/100 g

1. Mėsos ir žuvies (išskyrus silkę) patiekalai ir gaminiai 3

1,7

-
2. Silkė

5

2,5 -
3.

Pieno gaminiai

     
3.1.

Jogurtai, varškės gaminiai

102 1  
3.2. Sūriai -

1,7

-
3.3. Kiti pieno gaminiai, išskyrus desertus 5 1 -
4.

Grūdinių augalų produktai

     
4.1. Ruginė duona (ne mažiau kaip 30 proc. sausos produkto masės sudaro rugiai)

5

1,2

6
4.2. Kita duona ir duonos gaminiai

5

1

5
4.3. Smulkieji pyrago gaminiai ir miltinės konditerijos gaminiai

16

1 -
4.4.

Pusryčių dribsniai ir javainiai

16

1 6
5. Džiovinti vaisiai ir džiovintos uogos ar jų gaminiai 0 (pridėtinių cukrų)   -
6. Maitinimo paslaugos teikėjo pagaminti patiekalai 5 (pridėtinių cukrų) 1 -
7. Desertai

16

1 -
8. Gerti skirti produktai, išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.3 papunkčiuose      
8.1.

Sultys (vaisių ir (ar) daržovių)

- 0 -
8.2. Kiti gėrimai (sulčių gėrimai, nektarai, gaivieji gėrimai ir pan.)

5

0 -
8.3 Maitinimo paslaugos teikėjo pagaminti gėrimai 5 - -
9. Kiti maisto produktai, nenurodyti 1‒8 punktuose, išskyrus vaisius 5 1 -

1 Maisto produktams,atitinkantiems maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus, šio priedo reikalavimai netaikomi.

2 2019–2020 mokslo metais 9 g/100g (ml); 2020–2021 mokslo metais 8 g/100g (ml); 2021–2022 mokslo metais 7 g/100g(ml); 2022–2023 mokslo metais 6 g/100g(ml); 2023-2024 ir vėlesniais mokslo metais 5 g/100 g (ml).

_________________


Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo

6 priedas

MAISTO PRODUKTŲ IR PATIEKALŲ VAIKAMS MAITINTI PATIEKIMAS

Maisto produktų grupės Maisto produktų patiekimas1
1. Daržovės

1.1. Pirmenybė teikiama šviežioms, sezoninėms daržovėms.

1.2. Tiekiamos kuo įvairesnės daržovės.

1.3. Šviežių daržovių salotos tiekiamos su aliejaus ar nesaldinto jogurto padažu.

1.4. Termiškai apdorotos daržovės (šviežios arba šaldytos) tiekiamos kaip garnyras, sriuba, apkepas ir t. t.).

1.5. Per dieną vieną daržovių porciją galima pakeisti 100‒200 ml daržovių sulčių.

1.6. Vaikams patiekiamos taip, kad galėtų sukramtyti.

2. Vaisiai, uogos

2.1. Pirmenybė teikiama šviežiems, sezoniniams vaisiams ir uogoms.

2.2. Per savaitę vieną vaisių porciją galima pakeisti 100‒200 ml vaisių sulčių.

2.3. Vaikams patiekiami taip, kad galėtų sukramtyti.

2.4. Ikimokyklinio amžiaus vaikams vaisiaiar uogosnetiekiami su kauliukais, kuriuos vaikai galėtų nuryti.

3. Bulvės 3.1. Jei bulvių patiekalai tiekiami su padažais, jie turi būti neriebūs (nesaldinto jogurto, pomidorų ir pan.).
4. Grūdiniai produktai

4.1. Pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams.

4.2. Tiekiamos kuo įvairesnės kruopos ar kruopų dribsniai (avižų, grikių, ryžių, kvietinės, miežinės, perlinės, kukurūzų, sorų ir kt.).

4.3. Pirmenybė teikiama ruginei duonai (ne mažiau kaip 30 proc. sausos produkto masės sudaro rugiai).

4.4. Apkepų, blynų, bandelių tešlai aukščiausios rūšies miltus rekomenduojama maišyti su viso grūdo miltais, sėlenomis.

4.5. Makaronai: pirmenybė teikiama pagamintiems iš kietųjų kviečių miltų arba viso grūdo miltų.

5. Mėsa ir mėsos gaminiai

5.1. Pirmenybė teikiama šviežiai, atvėsintai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai.

5.2. Tiekiama liesa mėsa.

5.3. Paukštiena patiekalų gamybai naudojama be odos.

5.4. Mėsos gaminiai tiekiami tik aukščiausios rūšies.

5.5. Rūkyti mėsos gaminiai tiekiami ne jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams.

5.6. Mėsa patiekiama taip, kad galėtų sukramtyti.

6. Žuvis

6.1. Pakaitomis tiekiama riebi ir liesa jūrinė arba gėlo vandens žuvis.

6.2. Jei yra rizika, kad žuvyje liks smulkių ašakų, ji patiekiama malta.

7. Kiaušiniai 7.1. Kiaušiniai patiekiami virti arba gaminiuose.
8. Pienas ir pieno produktai

8.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama (jei gydytojas nerekomendavo kitaip) patiekti ne mažiau kaip 200 ml pasterizuoto pieno arba atitinkamą pagal kalcio kiekį pieno produktų kiekį per dieną.

8.2. Tiekiamas ne didesnio nei 2,5 proc. riebumo pasterizuotas pienas.

8.3. Rauginti pieno gaminiai tiekiami po rauginimo termiškai neapdoroti.

9. Ankštiniai ir ankštinės daržovės 9.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikams pirmenybė teikiama tiekiant trintus ankštinius ar ankštines daržoves.
10. Aliejus ir riebalai

10.1. Šaltųjų patiekalų gaminimui naudojamas šalto spaudimo nerafinuotas aliejus(rapsų, alyvuogių, linų sėmenų ir kt.).

10.2. Kepimui naudojamas kepti tinkantis aliejus.

10.3. Sviestas, kur įmanoma, keičiamas aliejumi arba margarinu, kurio sudėtyje sočiųjų riebalų rūgščių ne daugiau kaip 33 proc. bendrojo riebalų kiekio.

11. Riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai ir džiovintos uogos

11.1. Tiekiami pagardinti patiekalus.

11.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikams tiekiami smulkinti.

11.3. Džiovinti vaisiai tiekiami plauti karštu vandeniu.

12. Prieskoniai

12.1. Pirmenybė teikiama žaliems lapiniams prieskoniams (petražolės, krapai, raudonėlis, bazilikas ir kt.).

12.2. Džiovintos žolelės tiekiamos be pridėtinės valgomosios druskos ir maisto priedų.

13. Gėrimai

13.1. Pirmenybė teikiama geriamajam vandeniui.

13.2. Su patiekalais sultys ir gėrimai, kuriuose yra pridėtinių cukrų, netiekiami.

14. Saldumynai 14.1. Viso grūdo pyragai, bandelės, desertai vaisių, pieno produktų pagrindu, pudingai.
15. Sriubos 15.1. Jei tiekiamos su kitu maistu, patiekiamos nedideliais kiekiais (100–150 ml).
16. Arbata 16.1. Arbatžolių ir (ar) žolelių arbata ruošiama 1g/1l koncentracijos.
17. Kiti 17.1. Medus, grybai tiekiami ne jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams.

1 Maisto produktai ir patiekalai turi atitikti Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytus kokybės reikalavimus.

_____________________________________________


Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo

7 priedas

VAIKAMS MAITINTI TIEKIAMŲ MAISTO PRODUKTŲ IR PATIEKALŲ DAŽNUMAS1

Maisto produktai ir patiekalai2 Visos paros maitinimas Trys maitinimai per dieną Vienas arba du maitinimai per dieną
1. Patiekalai iš raudonos mėsos

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

2. Patiekalai iš baltos mėsos

Ne daugiau kaip

3 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

3 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

3. Termiškai apdoroti mėsos gaminiai

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/sav.

4. Termiškai neapdoroti mėsos gaminiai

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

5. Žuvis ir žuvies patiekalai

Ne mažiau kaip

1 kartas/sav.

Ne mažiau kaip

1 kartas/sav.

Ne mažiau kaip

1 kartas/sav.

6. Subproduktai ir jų patiekalai (kepenys, liežuvis)

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

7. Pieno produktai ar jų patiekalai

Ne mažiau kaip

1 kartas/d.

Ne mažiau kaip

1 kartas/d.

Ne mažiau kaip

2 kartus/sav.

8. Ankštiniai, ankštinės daržovės ir jų patiekalai

Ne mažiau kaip

3 kartus/sav.

Ne mažiau kaip

3 kartus/sav.

Ne mažiau kaip

1 kartas/sav.

9. Kruopos, javų dribsniai (išskyrus šlifuotus ryžius) ir jų patiekalai

Ne mažiau kaip

7 kartus/sav.

Ne mažiau kaip

5 kartus/sav.

Ne mažiau kaip

3 kartus/sav.

10. Šlifuoti ryžiai ir jų patiekalai

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/sav.

11. Pusryčių dribsniai

Ne daugiau kaip

3 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/sav.

12. Makaronai ir jų patiekalai

patiekalai

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

13. Virtos ar keptos bulvės (su daug baltymų turinčiais produktais)

Ne daugiau kaip

3 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

3 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

14. Virtų bulvių patiekalai

Ne daugiau kaip

1 kartas/sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

15. Tarkuotų bulvių patiekalai

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/2 sav.

16. Daržovės

Ne mažiau kaip

3 rūšys/d.

Ne mažiau kaip

3 rūšys/d.

Ne mažiau kaip

2 rūšys/d.

17. Vaisiai

Ne mažiau kaip

1 rūšis/d.

Ne mažiau kaip

1 rūšis/d.

Ne mažiau kaip

1 rūšis/d.

18. Vaisių sultys arba daržovių-vaisių sultys

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/sav.

19. Daržovių sultys

Ne daugiau kaip

3 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

20. Gėrimai su pridėtiniu cukrumi

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

1 kartas/sav.

21. Desertai (ne mažiau kaip 50 proc. vaisių )

Ne daugiau kaip

4 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

3 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

3 kartus/sav.

22. Desertai viso grūdo ar (ir) pieno produktų pagrindu)

Ne daugiau kaip

3 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

Ne daugiau kaip

2 kartus/sav.

1 Vegetarinio maitinimo valgiaraščiams sudaryti gyvūninių maisto produktų ir patiekalų patiekimo dažnumas netaikomas.

2 Patiekalai, kurių sudėtyje yra kelių grupių maisto produktų, priklauso tai grupei, kurios maisto produktų dalis yra didžiausia (pvz.: plovas su vištiena (ryžiai 100 g, vištiena 70 g, morkos 20 g ir kiti maisto produktai, kurių kiekis mažesnis nei 20 g) priklauso „Šlifuotų ryžių ir jų patiekalų“ grupei.

 

_______________________

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL MAITINIMO ORGANIZAVIMO TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS UGDYMO ĮSTAIGOSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2016 m. sausio 28 d. Nr. T1-53

Telšiai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 10 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 36 straipsnio 7, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T1-273 „Dėl Telšių rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punktu, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T1-360 „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą Telšių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktu, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-1707 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo kainų nustatymo“, Telšių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Maitinimo organizavimo Telšių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose tvarkos aprašą (pridedama).

 

Savivaldybės meras                                                                                                                Petras Kuizinas

 

PATVIRTINTA

Telšių rajono savivaldybės tarybos

2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T1-53

 

MAITINIMO ORGANIZAVIMO TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS UGDYMO ĮSTAIGOSE TVARKOS APRAŠAS 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Maitinimo organizavimo Telšių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose tvarkos aprašas nustato Telšių rajono savivaldybės vaikų, kurie yra ugdomi Telšių rajono ugdymo įstaigose (toliau – ugdymo įstaiga) pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo  ugdymo programas, maitinimo reikalavimus.

2. Šio tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas sveikatai palankiai vaikų mitybai, užtikrinti geriausią maisto saugą ir kokybę, patenkinti vaikų  maisto medžiagų fiziologinius poreikius, ugdyti sveikos mitybos įgūdžius.

3. Maitinimas ugdymo įstaigose vykdomas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais vaikų maitinimo organizavimą, maisto gaminimą, patalpų ir įrangos priežiūrą, higienos normas, sveikatos ir saugos reikalavimus.

4. Maitinimo paslaugą teikia maitinimo paslaugos teikėjas, pasirinktas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

5. Ugdymo įstaigoje organizuojamas:

5.1. nemokamas vaikų maitinimas (pietūs, papildomas maitinimas – pusryčiai, taip pat gali būti maitinimas mokykloje organizuojamų vasaros stovyklų metu) pagal pateiktus Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus sprendimus;

5.2. mokamas vaikų ir kitų ugdymo įstaigos bendruomenės narių maitinimas;

5.3. tam tikrais atvejais gali būti organizuojamas pritaikytas maitinimas (mokamas arba nemokamas) pagal iš anksto pateiktas gydytojo raštiškas rekomendacijas ir tėvų prašymus.

6. Socialiai remtiniems vaikams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai.

7. Nemokamas vaikų maitinimas finansuojamas iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui, rajono Savivaldybės biudžeto lėšų ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų.

8. Už suteiktą mokamo maitinimo paslaugą vaikai, kiti mokyklos bendruomenės nariai atsiskaito patys grynaisiais pinigais.

II. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

9. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:

Vaikas – asmuo nuo gimimo iki 18 metų.

Šiltas maistas – maistas, patiekiamas kaip karštasis patiekalas, iki jo patiekimo vartoti laikomas ne žemesnėje kaip +68 C temperatūroje.

Tausojantis patiekalas– šiltas maistas,  pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje. Valgiaraštyje toks patiekalas pažymimas žodžiu „Tausojantis“.

Pritaikytas maitinimas – toks maitinimas, kuris užtikrina tam tikro sveikatos sutrikimo (alergija tam tikriems maisto produktams, virškinimo sistemos ligos ar remisinės jų būklės ir kt.) nulemtus vaiko individualius maistinių medžiagų ir energijos poreikius, parenkant toleruojamus maisto produktus, jų gamybos būdą, konsistenciją ir valgymo režimą, ir yra raštiškai rekomenduojamas gydytojo.

Užkandis – maisto produktas ar patiekalas, neįtrauktas į pietų valgiaraštį.

Valgiaraštis  –   tiekiamų vienos dienos patiekalų ir / ar užkandžių sąrašas.

Kitos sąvokos atitinka kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

III. MAITINIMO ORGANIZAVIMAS

 

10. Už vaikų maitinimo organizavimą ugdymo įstaigoje yra atsakingas tos įstaigos vadovas.

11. Maitinimo paslaugų teikimo ugdymo įstaigoje sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo aprašu, sutartyse turi būti numatyta atsakomybė už patalpų ir įrenginių higieninę būklę, remontą, gaisrinės saugos reikalavimus, maitinimo proceso organizavimo metu susidariusių buitinių atliekų tvarkymą, patalpose esančių vandentiekio, kanalizacijos, elektros, vėdinimo sistemų priežiūrą. Sutartys nesudaromos su maitinimo paslaugos teikėjais, kurie įtraukti į nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą, skelbiamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.

12. Paslaugų teikėjas turi turėti Maisto tvarkymo subjekto registracijos pažymėjimą, išduotą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Maisto ruošimui turi vadovauti asmuo, atitinkantis tam darbui keliamus kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus bei išmanantis paslaugos teikimo specifiką.

13. Maisto išdavėjai, virėjai privalo pasitikrinti sveikatą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką.

14. Maitinimo paslaugos ugdymo įstaigose teikiamos kasdien, atsižvelgiant į ugdymo įstaigos specifiką, vidaus tvarką, išskyrus poilsio, švenčių dienas bei bendrojo ugdymo mokyklose mokinių atostogų dienas. Atskirais atvejais gali būti organizuojamas maitinimas poilsio, švenčių ir mokinių atostogų dienomis mokykloje organizuojamų renginių (olimpiadų, konkursų, konferencijų ir kitų renginių) dalyviams. Maitinimo paslauga (pusryčiai, pietūs ir pavakariai) mokyklos organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose teikiama šių stovyklų metu.

15. Ugdymo įstaigos direktorius:

15.1. nustato maitinimo organizavimo tvarką ugdymo įstaigoje;

15.2. paskiria asmenis, atsakingus už mokinių maitinimą, nemokamo maitinimo apskaitą, kitos dokumentacijos tvarkymą, maitinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo kontrolę;

15.3. informuoja raštu Telšių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrių apie maitinimo organizavimo trūkumus, kurių per nustatytą laikotarpį nepavyko pašalinti bendru susitarimu su maitinimo paslaugos teikėju.

16. Maitinimas organizuojamas pagal maitinimo paslaugos teikėjo pateiktus valgiaraščius, parengtus vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ne mažiau kaip 15 dienų laikotarpiui. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į vaikų amžių, į rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams bei į vaikų buvimo ugdymo įstaigoje trukmę:

16.1. bendrojo ugdymo mokyklų valgiaraščiuose prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodytas jo kiekis (g). Valgiaraščiuose nurodytų patiekalų receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose turi būti nurodyti naudojami maisto produktai, jų sudėtis, bruto ir neto kiekiai (g), gamybos būdas (virimas vandenyje ar garuose, kepimas ir pan.) ir trukmė;

16.2. ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų, kurių mokiniai gyvena bendrabučiuose, bei vaikų socialinės globos įstaigų valgiaraščiuose nurodomi pusryčiams, pietums, pavakariams (priešpiečiams), vakarienei patiekiamų patiekalų kiekiai (g), maistinė (baltymai, riebalai, angliavandeniai (g) ir energinė vertė (kcal), taip pat kiekvienos dienos vidutinė maistinė (baltymai, riebalai, angliavandeniai (g) ir energinė vertė (kcal). Valgiaraščiuose nurodytų patiekalų receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose turi būti nurodyti naudojami maisto produktai, jų sudėtis, bruto ir neto kiekiai (g), gamybos būdas (virimas vandenyje ar garuose, kepimas ir pan.) ir trukmė.

17. Jei mokykla dalyvauja programoje „Pienas vaikams“ ir vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje, šių programų maisto produktai į valgiaraščius neįtraukiami.

18. Ugdymo įstaigose draudžiamos tiekti šios maisto produktų grupės: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir jo gaminiai; konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs konditerijos gaminiai (kuriuose druskos daugiau kaip 0,1 g/100 g)sūryje ir mėsos  gaminiuose – daugiau kaip 1,7 g/100 g); maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais; gėrimai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/100 g, gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių, padažų koncentratai; rūkyta žuvis; konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus); nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai; mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis); maisto papildai; maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maistas, į kurio sudėtį įeina GMO, maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.

19. Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežiai spaustos, išskyrus citrusinių ir vynuogių); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai; nemalta liesa mėsa ir jos produktai (neužšaldyti); žuvis ir jos produktai; aliejus (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų.

20. Paslaugos teikėjas užtikrina, kad  maisto ruošimo procese nebus naudojami pusfabrikačiai, prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra draudžiamų maisto priedų, patiekiamas maistas bus gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną, patiekiamas maistas  bus kokybiškas, įvairus ir atitiks saugos reikalavimus (Tvarkos aprašo 4 priedas).

21. Gaminant maistą turi būti naudojama kuo mažiau druskos ir cukraus (druskos ne daugiau kaip 1 g/100 g, pridėtinio cukraus ne daugiau kaip 5 g/100 g).

22. Rūkyti mėsos gaminiai tiekiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, ikimokyklinio ugdymo įstaigose rūkyti mėsos gaminiai vaikų maitinimui neturi būti tiekiami.

23. Pietų metu bendrojo ugdymo mokyklose rekomenduojama patiekti kelis karštuosius pietų patiekalus ir kelis garnyrus. Vienas iš karštųjų pietų patiekalų turi būti tausojantis patiekalas. Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų pietų patiekalų turi būti tausojantys patiekalai.  

24. Pusryčiams vaikai turi gauti 20–25 procentų, pietums – 30–40 procentų, pavakariams arba priešpiečiams – 10–15 procentų, vakarienei – 20–25 procentų rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo pagal amžiaus grupes, jei tokie maitinimai numatyti valgiaraščiuose.

25.  Valgiaraščius (ne mažiau kaip 15-os dienų) maitinimo paslaugos teikėjas turi  suderinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba iki maitinimo paslaugos teikimo pradžios Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos nustatyta tvarka ir patvirtinti mokyklos direktoriaus (Tvarkos aprašo 1 priedas). Kiekvienas valgiaraščio lapas turi būti sunumeruotas ir patvirtintas maitinimo paslaugas teikiančios įmonės ir ugdymo įstaigos vadovų parašais.

26. Telšių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka valgiaraščių įvertinimą, Vertinimo rezultatai surašomi „Valgiaraščių vertinimo pažymoje“ 2 egzemplioriais. Suderinti valgiaraščiai turi būti pažymėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žyma (Tvarkos aprašo 2 priedas).

27. Vaikų maitinimas organizuojamas laikantis nustatytų maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų.

28. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose maitinimas organizuojamas 4 kartus per dieną, atsižvelgiant į vaikų amžių, ugdymo įstaigos vidaus tvarką, dienotvarkę.

29. Bendrojo lavinimo mokykloje pietūs organizuojami kasdien per ilgąsias (20-30 min. trukmės) pertraukas mokyklų valgyklose ar kitose vaikams maitinti pritaikytose patalpose, sudarant sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti prie švaraus stalo. Pietų metu turi būti sudarytos sąlygos visiems pavalgyti šilto maisto.

30. Bendrojo lavinimo mokykloje taip pat gali būti:

30.1. papildomas socialiai remtinų mokinių maitinimas (pusryčiai);

30.2. laisvai pasirenkami šalti ir (ar) šilti užkandžiai pagal mokinių maitinimui rekomenduojamų produktų sąrašą.

31.  Patiekalai pietums turi būti patiekiami pagal valgiaraštį.

32. Tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus ir užkandžius (reikalavimas netaikomas pritaikyto maitinimo valgiaraščiams).

33. Jei organizuojamas papildomas mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų ar mokinių, gyvenančių mokyklų bendrabučiuose, maitinimas, turi būti sudarytas papildomo maitinimo valgiaraštis.

34. Jei yra numatyta galimybė laisvai pasirinkti užkandžius, užkandžių asortimento sąraše turi būti nurodytas maisto produkto ar patiekalo pavadinimas, gamintojas bei etiketėje ar receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose nurodytos sudedamosios dalys.

35. Valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, pipirų, garstyčių.

36. Ugdymo įstaigai paskirtas visuomenės sveikatos priežiūros specialistas prižiūri, kad mokinių maitinimas būtų organizuojamas pagal patvirtintus valgiaraščius ir užkandžių asortimento sąrašus, pildo Valgiaraščio ir mokinių maitinimo atitikties žurnalą (Tvarkos aprašo 3 priedas). Nustačius neatitiktis, apie tai raštu informuoja maitinimo paslaugos teikėją ir mokyklos direktorių. Trūkumai turi būti pašalinti nedelsiant. Jei per nustatytą laiką po pranešimo raštu mokinių maitinimo organizavimo trūkumai nepašalinami, mokyklos direktorius apie tai informuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrių.

37. Valgykloje matomoje vietoje turi būti skelbiama (išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas):

37.1. einamosios savaitės valgiaraštis (nurodomi visų patiekalų pavadinimai ir kainos);

37.2. maisto pasirinkimo piramidės plakatas ar kita sveiką mitybą skatinanti informacija;

37.3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nemokamos telefono linijos numeris (skambinti maitinimo organizavimo klausimais).

38. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose informacija, nurodyta 37 punktu, skelbiama vaikų priėmimo-nusirengimo patalpose.

39. Šis tvarkos aprašas ir valgiaraščiai turi būti skelbiami mokyklos interneto svetainėje.

40. Mokykloje turi būti sudarytoshigieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamo vandens, rekomenduotina kambario temperatūros, pilstomo iš geriamam vandeniui skirtų indų, talpų.

41. Ugdymo įstaigoms rekomenduojama dalyvauti šiose Europos Sąjungos finansuojamose programose:

41.1. pieno produktų vartojimo vaikų ugdymo ir švietimo įstaigose programoje „Pienas vaikams“;

41.2. vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje.

42. Maitinimo kainąsudaro išlaidos už  maisto produktus ir  maisto gaminimo išlaidos:

42.1. maisto gaminimo išlaidas sudaro darbuotojų, tiesiogiai susijusių su maitinimo organizavimu, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, virtuvės ir pagalbinių patalpų priežiūros, šiose patalpose esančių vandentiekio, elektros, vėdinimo sistemų remonto, elektros, vandens ir nuotekų, patalpų šildymo bei kitos, su maisto gaminimu, patiekimu, pardavimu susijusios, sąnaudos;

42.1.1. patiekalų gamybos išlaidoms padengti, kai mokiniai maitinami nemokamai, skiriama iki 30 procentų sumos, skirtos maisto produktams įsigyti;

42.1.2. patiekalų gamybos išlaidoms padengti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams skiriama iki 10 procentų sumos, skirtos maisto produktams įsigyti;

42.2.Išlaidos už maisto produktus:

42.2.1. nemokamo maitinimo maisto produktams įsigyti gali būti skiriama: priešmokyklinio ugdymo bei 1–4 klasių mokinių pusryčiams 0,64 euro; pietums – 1,30 euro; vasaros stovykloms – 2,71 euro. 5–12 klasių mokinių pusryčiams – 0,83 euro; pietums – 1,52 euro; vasaros stovykloms – 2,90 euro;

42.2.2. ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų vienos dienos maitinimo kaina 1–3 m. amžiaus vaikui nustatyta 2,10 euro, iš jų 0,41 euro pusryčiams,0,94 euro pietums, 0,20 euro pavakariams, 0,55 euro vakarienei. Maitinimo kaina vienam 4–6 metų amžiaus vaikui nustatyta 2,27 euro, iš jų 0,46 euro pusryčiams, 1,00 euro pietums, 0,23 euro pavakariams, 0,58 euro vakarienei.

43. Maitinimo kainą (lėšų dydžius už maisto produktus ir  maisto gaminimo išlaidas) siūlo maitinimo paslaugos teikėjas. Maitinimo kaina negali viršyti 42 punktu nurodytų dydžių. Maitinimo kaina nurodoma paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje (vieno mokinio vienos dienos maisto gaminimo kaina Eur su PVM).

44. Savivaldybės nuosavybės teise priklausantis turtas (maisto gamybai ir mokinių maitinimui reikalingos patalpos), kurį patikėjimo teise valdo savivaldybės švietimo įstaigos, maitinimo paslaugos teikėjui maitinimo paslaugos teikimo laikotarpiui išnuomojamos ne konkurso būdu savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:

44.1. patalpų nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T1-273 „Dėl Telšių rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta pavyzdine sutarties forma;

44.2. paslaugos teikėjas už nuomojamas patalpas paslaugos teikimo laikotarpiu moka 1 euro per mėnesį nuomos mokestį;

44.3.paslaugos teikėjui nuomojamos patalpos perduodamos pagal priėmimo-perdavimo aktą. Paslaugos teikėjas materialiai atsako už perduotas patalpas, užtikrina ir atsako už patalpų ir įrenginių higieninę būklę, apsaugą, einamąjį remontą. Be steigėjo sutikimo daryti nuomojamų patalpų kapitalinio remonto, rekonstrukcijų, kitokių pertvarkymų negalima; 

44.4. už nuomojamų patalpų šildymą,šiose patalpose sunaudotą elektros energiją, šaltą, karštą bei kanalizuojamą vandenį pagal skaitiklių rodmenis ir galiojančias kainas, maisto ir kitų atliekų išvežimą maitinimo paslaugos teikėjas apmoka savo lėšomis;

44.5. pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui maitinimo paslaugoms perduotas turtas turi būti grąžintas tokios pat būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į fizinį turto nusidėvėjimą.

45. Baldais, indais, stalo įrankiais, virtuvės įranga technologiniam procesui užtikrinti paslaugos teikėjas apsirūpina savo lėšomis (Draudžiama naudoti įskilusius, apdaužytais kraštais indus bei aliumininius indus).

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

46. Maitinimo paslaugų teikimo kontrolę (produktų kokybės, gamybos proceso, pagamintos produkcijos ir pan.) vykdo ugdymo įstaigos, kurioje teikiamos maitinimo paslaugos, administracija, Telšių rajono savivaldybės administracijos įgalioti asmenys, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba.

47. Kontrolę vykdančioms institucijoms pareikalavus, Paslaugos teikėjas privalo pateikti gaminamų patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles, kitus duomenis ir dokumentus, reikalingus lėšų panaudojimo kontrolei bei analizei atlikti. Šie dokumentai privalo būti maisto gaminimo patalpose.

48. Gavus nusiskundimų, paslaugos užsakovas gali inicijuoti maitinimo paslaugos teikimo kokybės (maisto produktų laboratorinius tyrimus, maisto ruošimo, maisto saugos ir maisto tvarkymo, patalpų higienos atitikties nustatytiems reikalavimams) patikrinimą. Išlaidos už maisto kokybės patikrinimą apmokamos Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.

49. Paslaugų teikėjas privalo dalyvauti organizuojamuose susitikimuose su mokyklų vadovais, paslaugos teikimo kontrolę vykdančiomis institucijomis, kartu aptarti tikrinimo aktus ar pažymas, numatyti priemones galimiems trūkumams pašalinti.

50. Paslaugų teikėjas privalo dalyvauti visuotiniuose tėvų susirinkimuose, kai svarstomi vaikų maitinimo klausimai.




Visos teisės saugomos © Kopijuoti informaciją draudžiama. Tikrinta XHTML and CSS.