Dalyvavome edukacijoje „Vydūnas. Užaugau Mažojoje Lietuvoje“

Informacija

Autorius Audronė Ciparienė

Peržiūros: 813

„Žmogus yra siela, turinti kūną“

„Daugiau žmonių miršta nuo persivalgymo nei nuo bado“

„Spindulys esti begalinės šviesos“

„Kaip žmogui reikia laimės, taip jis reikalauja laisvės“

                        „Žmogui praradusiam tai kas jam įprasta, atrodo, kad prarasta viskas“

Tai Vydūno citatos, galinčios tapti šūkiais.

Nevarėnų pagrindinės mokyklos devintokai ir dešimtokai nuvyko į pamarį- Kintus, kur kadaise gyveno ir dirbo Mažosios Lietuvos šviesuolis, didysis lietuvių humanistas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas Vydūnas- Vilhelmas Storosta. Grįžę nuo marių, mokiniai pateko į Vydūno kultūros centrą.

Jame viskas apie Vydūną, kitaip sakant, Vilhelmą Storostą. Šiemet minime 155 - ąsias - jo gimimo metines. Dar jaunystėje susirgęs tuberkulioze, Vydūnas sugebėjo nugyventi ilgą gyvenimą, sveikai maitindamasis, priiminėdamas oro ir saulės vonias, žadindamas tautos dvasingumą. Ne visi žino, kiek jis nuveikė, žadindamas lietuvybę ir tautos dvasios stiprybę.

Vydūno gyvenimo kelias vingiavo per Kintus, Tilžę iki Vokietijos. Kurį laiką jis mokytojavo Telšiuose, gimnazijoje, būrė apie save jaunus žmones, sodino kaštonus. Aukščiausia vertybe laikydamas žmoniškumą, Vydūnas savo įvairiašake veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne paviršiaus dalykuose laisva.

“Kokios yra žmogaus mintys, toks jo gyvenimas ir likimas“ – teigė Vydūnas. ,,Slėpiningoji žmogaus didybė'' – taip pavadino vieną savo filosofinių veikalų. Jame skamba tokios mintys: „Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Tik tuomet sieloje tyliai suskambės: tėvynė yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima."

Vydūno požiūris į tautos kultūros reikšmę yra aktualus Lietuvai šiandien, atsakant į globaliojo pasaulio iššūkius. Pasaulinio garso mokslininkas, baltistas ir slavistas Viktoras Falkenhanas (Viktor Falkenhahn) (1903–1987), save laikęs Vydūno mokiniu, lietuvių mąstytojo idėjas laiko itin svarbiomis kiekvienam šių laikų žmogui, kuris turi „daugiau dėmesio skirti dvasios kultūrai, asmenybei ugdytis. Be materialinės gyvenimo pusės, žmogus turi ir dvasinę, ir kuo greičiau jis suvoks visą jos svarbą, tuo geriau tiek atskirai asmenybei, tiek tautoms, tiek visai žmonijai.“

Lietuvių kalbos mokytoja Audronė Ciparienė

1/9