Baltų vienybės ugnies sąšauka

Informacija

Autorius Lina Račkauskienė

Peržiūros: 6316

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

   Šios sąšaukos esmė– aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis bei žemes.

   Dalyvaujantys sąšaukoje skleidžia žinią, kad mes esame baltai. Tūkstančiai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų laukia juos branginančių žmonių ir šventos ugnies.

   Jau aštuntą kartą Nerimdaitiškiai rinkosi ant Paunšvystės alkakalnio. Seniūnaičio, Giedriaus Račkauskodėka buvo sukrautas didžiulis Vienybės laužas. Na ,o sąšaukos programa rūpinosi Nevarėnų pagrindinės mokyklos mokytojos Neringa Račkauskienė ir Lina Račkauskienė. Šiais metais ant alkakalnio susirinko tikrai nemažas būrelis vietos gyventojų, kaimynų iš Nevarėnų, Eigiržių, Tryškių, Tučių. Smagu matyti atsigaunančią vietos bendruomenę, kurią vienija vienas bendrystės tikslas. Na , o kad vakaras neprailgtų savo dainomis jį praskaidrino Rimgaudas Barauskis, be kurio dainų nebeapsienama nei vienoje Nerimaitiškių šventėje.

   Kadangi oras buvo išties labai puikus -tai į pietus nuo Paunšvystės buvo matyti Šatrijos laužai, visa virtinė laužų rytinėje dalyje, o į šiaurę nuo alkakalnio matėsi laužai iš Latvijos.

   Visiem sako didelį ačiū už tai, kad buvome kartu, už šiltus linkėjimus išsakytus ant alkakalnio. Tikimės ir kitais metais sulaukti tokio pat didelio būrio vienminčių. Sėkmės visiems.

Nerimdaičių bendruomenės narė Lina Račkauskienė