Informacija
1,2 procentų parama
Ugdymas karjerai
Sportas
Mokyklos muziejus
Lankytojai
Elektroninis dienynas
LIONS QUEST
NŠA
Sveikatiada
Vaikų linija
Tėvų linija
Vyturys
Mokyklų aprūpinimas
Bendradarbiavimas
Edukacinė išvyka į Žemaitijos kaimo buities muziejų
- Informacija
- Autorius Neringa Račkauskienė
- Peržiūros: 6493
Š.m. gegužės 25 dieną 5 – 8 klasių mokiniai kartu su istorijos mokytoja Neringa Račkauskiene vyko į Žemaitijos kaimo buities muziejų, esantį šalia Telšių miesto. Svarbiausias šios išvykos tikslas buvo susipažinti su Žemaitijos kaimo buities muziejuje esančiais istoriniais, architektūriniais ir pažintiniais objektais.
Vaikščiodami po muziejaus teritoriją sužinojome, kad iš viso Žemaitijos kaimo muziejuje, kuris užima 15 ha plotą, šiuo metu yra 16 autentiškų XIX a. pabaigos-XX a. pradžios pastatų, kurie suskirstyti į tris sodybas ir visuomeninį sektorių: turtingo ūkininko sodyba, svirnas, biednioko ūkininko sodyba, vidutinio valstiečio sodyba. Aplankėme vėjinį malūną, kalvę ir jaują. Pastatuose įrengtose ekspozicijose susipažinome su to meto buities apyvokos reikmenimis, ūkio padargais, baldais. Ypatingo mokinių dėmesio sulaukė muziejaus teritorijoje auginami žemaitukų veislės arkliai, avys ir muziejaus pažiba – ožys Petras.
Jaujoje vyko edukacinis užsiėmimas „Kraičio skrynią pravėrus“, kurį vedė vyriausioji muziejininkė Salomėja Udovičienė. Ji papasakojo apie kraičio skrynių paskirtį, puošybą, skrynių ornamentų simbolius, parodė muziejuje esančias skrynias ir kuparus. Įtvirtindami išgirstą informaciją apie kraičio skrynias ir jų puošybai skirtus simbolius, mokiniai ant medžio skiedrų piešė Gyvybės medį. Šis medis senovės lietuvių pasaulėžiūroje turėjo simbolinę reikšmę. Jis buvo vaizduojamas kaip išaugantis iš įvairiausių formų vazonėlių, pražystantis gėlių žiedais (dažniausiai tulpėmis, lelijomis), simbolizuojančiais merginos jaunystės grožį, skaistumą. Šio augalo viršūnę neretai puošdavo paukščiai: lakštingala – mergaitės jaunų dienų, linksmumo, nerūpestingumo simbolis, gandras – kraičio saugotojas ir globėjas, gaidys buvo siejamas su gamtos ritmu, jos nuolatine kaita, višta – vaisingumo, nesibaigiančios gyvenimo tąsos simbolis.
Išvykoje turiningai praleidome laiką, turėjome puikią galimybę iš arti pažvelgti į mūsų protėvių buitį, pasidomėti jų gyvenimo sąlygomis. Į mokyklą grįžome džiugiai nusiteikę, pilni įspūdžių.
Istorijos mokytoja Neringa Račkauskienė