Aštuntokai lankėsi Kretingos pranciškonų vienuolyne ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje

Informacija

Autorius Vaida Purauskaitė

Peržiūros: 2313

Šių metų spalio 10 d. 6-8 kl. mokiniai, lankantys tikybos pamokas, susiruošė į neįprastą kelionę. Išvykos tikslas – aplankyti Kretingos pranciškonų vienuolyną ir pasidomėti šio miesto bažnyčios istorija.  

Atvykus prie bažnyčios durų mus pasitiko gidė Diana Jomantaitė. Ji pirmiausia mus pakvietė užeiti į bažnyčios prieangį. Kaip teigė gidė, seniau ši vieta buvo vadinama dar ir bobinčiumi. Bažnyčios prieangyje (bobinčiuje) išvydome įspūdingo dydžio ir grožio centrines duris, kurios buvo puoštos drožiniais ir bažnyčios mecenatų herbais. Gidė pasakojo, jog 1603 m. Kretingos valdytojas J. K. Chodkevičius įsakė savo dvaro vietininkui Kunickiui ruošti medžiagą bažnyčios statybai. Na, o 1610 m. miesto centre buvo pradėtos statybos.

Po trumpos paskaitėlės gidė mus pakvietė apžiūrėti ir pačią Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Bažnyčioje mūsų jau laukė pranciškonų vienuolis Bernardas, kuris mus supažindino su  bažnyčios interjeru. Vienuolis Bernardas parodė sakyklą, puoštą skulptūromis, altorių, ant kurio kabo Sofijos ir J. K. Chodkevičių portretai bei didįjį altorių. Kaip teigė vienuolis, šis didysis altorius pagamintas vien tik iš medžio. Vienuolis, pasakodamas apie bažnyčios architektūrą, mums  priminė ir tris tiesas. Pirma tiesa –  reikia gerbti vyresnius, antra –  reikia daryti tik gerus darbus, trečia - būtina padėkoti. Po tokio gražaus pasakojimo ir moralo visi patraukėme į kančių koplytėlę, kurioje išvydome seniausius Lietuvos vargonus bei daug kankinių portretų. Tada vienuolis Bernardas mums papasakojo apie save, savo šeimą ir prasitarė, jog labai mėgsta skaityti. Vienuolis, baigdamas pokalbį, mums paskaitė ir paties sukurtą eilėraštį.

Iš koplytėlės visi patraukėme į kriptą, kurioje palaidoti Jono Karolio Chodkevičiaus artimieji: pirmoji žmona Sofija Mileckaitė – Chodkevičienė, sesuo Kristina ir du sūnūs. Vėliau nusileidome į rūsį. Ten vienuolis Bernardas parodė altorėlį, kurio viduje buvo matyti žmonių kaulai. Vienuolis mums papasakojo apie tai, kaip buvo užpulta ši bažnyčia, ir čia, šiame požemyje,  užmūryti žmonės. Po tokių šiurpių pasakojimų vienuolis visus mus palaimino, padeklamavo dar vieną eilėraštį ir pakvietė pasižvalgyti po vienuolyną. Žingsniuojant vienuolyno koridoriumi nosį kuteno įvairūs kvapai, visi su nekantrumu tikėjomės išvysti vienuolių celes, bet vienuolis mus atvedė į valgomąjį. Jis papasakojo apie vienuolių rūbus, gyvenimą, papročius ir pašaukimą. Vienuolis susitikimą baigė palinkėjimais ir eilėmis, o mes su gide toliau patraukėme link Kretingos Lurdo. Toje vietoje gidė  apibendrino tai, apie ką pasakojo vienuolis, papasakojo ir Lurdo įkūrimo istoriją. Atsisveikinę su gide, išskubėjome pietauti. Papietavę ir sušilę pakelės kavinukėje, išvykome namo.

Tikiuosi, kad ši pažintinė išvyka visiems labai patiko ir suteikė ne tik žinių, bet ir daug teigiamų emocijų. Dėkojame lietuvių kalbos mokytojai Ilonai Stonkienei už įamžintas akimirkas, o tikybos mokytojai Inai Vandzinskienei už šią įdomią ir tikrai prasmingą bei turiningą išvyką.

8 klasės mokinė Vaida Purauskaitė

01/12