Edukacinė išvyka į senąją Žemaitijos sostinę – Varnius - bei ,,Angelų malūną“

Informacija

Autorius Andžela Strikauskytė ir Vaida Purauskaitė

Peržiūros: 5543

    2019 m. balandžio 11 d. mes, 7 - 9 klasių mokiniai, lydimi mokytojų N. Račkauskienės ir I. Stonkienės, vykome į pažintinę kelionę. Išvykos metu aplankėme Žemaičių vyskupystės muziejų Varniuose ir „Angelų malūną“. Nuvykę į Žemaičių vyskupystės muziejų, susipažinome su Varnių miesto ir muziejaus rūmų istorijomis.

Apžiūrėjome čia esančius eksponatus, klausėmės pasakojimų apie žemaičių vyskupus, skaitėme vyskupo Motiejaus Valančiaus tekstus, leidomės į požemius ir ten apžiūrėjome rūsius, kuriuose Varnių kunigų seminarijos auklėtiniai laikydavo maisto atsargas.

Pasisėmę žinių Žemaičių vyskupystės muziejuje, išvykome į ,,Angelų malūną“. Ten mus šiltai pasitiko sodybos šeimininkas, kuris pristatė vandens malūno istoriją. Jis teigė, jog šis malūnas veikia jau nuo 1851 metų. Čia aplinkinių kaimų ūkininkai maldavosi grūdus. Na, o vėliau vandens malūnas pradėjo gaminti ir elektrą. Malūno autentiškumas mus visus tikrai sužavėjo. Nevaržomi galėjome viską liesti. Apžiūrėjome senovines girnas, įrenginius, kuriais buvo malami grūdai, sėdėjome ant malūnininko suolelio ir klausėmės įdomių pasakojimų. ,,Angelų malūno“ sodybos šeimininkas visus pakvietė apžiūrėti ir pirtį. Jis pasakojo apie pirties naudą žmogaus sveikatai, supažindino su pirties ritualais.

Susipažinę su malūno istorija ir apžiūrėję angelų kolekciją, patraukėme į lauką. Sodybos šeimininkas pakvietė mus pasivaikščioti po mišką ir įsigilinti į augmenijos reikšmę. Prieš įžengiant į mišką, sodybos šeimininkas paprašė pasisveikinti su 7 skirtingais medžiais. Juos mes turėjome paliesti ir pasakyti, ką pajutome - šilumą ar šaltį. Eidami miško takeliu, pastebėjome didelį akmenį, kuris turėjo daug įdubų, ir jose buvo natūraliai susidarę įvairūs vaizdai: mėnulis, pėda, širdis, o pažiūrėjus atidžiau, galėjai išvysti ir žmogaus veidą. Apžiūrėję akmenį priėjome labirintą, kurį visi turėjome įveikti. Pasak sodybos šeimininko, šis labirintas atspindi kiekvieno žmogaus gyvenimą, jo pakilimus ir kritimus. Labai įsiminė jo pasakyti žodžiai: ,,Ten, kur yra pradžia, yra ir pabaiga.“ Toliau keliaudami mišku sustojome prie ąžuolo, kuris turi net 7 kamienus. Šiaurinėje ąžuolo pusėje reikėjo surasti drevę, o į ją įėjus, kaip teigė šeimininkas, išsipildo norai. Apžiūrėję malūno išorę ir parką, sugužėjome į vidų. Čia mūsų laukė šeimininkė ir kvietė pasivaišinti karšta žolelių arbata bei karameliniais saldainiais.

Grįždami namo aptarėme edukacinės išvykos naudą ir manome, kad ši išvyka suteikė ne tik teigiamų emocijų, bet ir daug žinių. Nes, kaip sako lietuvių liaudies patarlė, ,,geriau vieną kartą pamatyti nei dešimt kartų išgirsti“. Dėkojame mokytojoms už puikiai praleistą laiką, žinias ir buvimą kartu.

                                                                                    Andžela Strikauskytė ir Vaida Purauskaitė, 9 kl.