Informacija
1,2 procentų parama
Ugdymas karjerai
Sportas
Mokyklos muziejus
Lankytojai
Elektroninis dienynas
LIONS QUEST
NŠA
Sveikatiada
Vaikų linija
Tėvų linija
Vyturys
Mokyklų aprūpinimas
Bendradarbiavimas
Kelionė po Žvėrinčių
- Informacija
- Autorius Dijana Čirikienė
- Peržiūros: 2965
Birželio 6 dieną priešmokyklinės ugdymo grupės vaikai ir 1 klasės mokiniai su mokytojomis Dijana Čirikiene ir Juzefa Venckiene vyko į Laukstėnų kaime esantį Žvėrinčių. Kelionės tikslas - supažindinti vaikus su laukinių gyvūnų gyvenimu, pabūti gamtoje, pasisemti ramybės.
Keliaudami miško keliuku link Žvėrinčiaus pamatėme danielių būrį. Tai vaikams paliko išties didelį įspūdį, nors gyvūnus matėme tolumoje. Atvykę pirmiausia aplankėme Žvėrinčiaus ir visos Žemaitijos simbolį - meškiną Timą.
Didžiulė rudoji meška buvo lengvai pastebima, nes nelindėjo savo trobelėje, o suko ratus aptvare. Paskaitę ir artimai susipažinę su meška ir jos gyvenimo būdu, ėjome keliuku toliau.
Priėjome arklių aptvarą. Vos tik mus pamatę, arkliai atskubėjo prie tvoros. Turėjome galimybę juos paglostyti ir nusifotografuoti. Išsiaiškinome, kokių būna arklių rūšių, kuo žemaitukas skiriasi nuo paprasto arklio. Apžiūrėję ir pasigrožėję arkliais, keliavome prie kito tinklinio namelio. O ten, pasirodo, gyveno apuokas! Vaikai tik spėjo pamatyti plačius sparnus ir paukštis pasislėpė. Teko iš arčiau apžiūrėti tik apuoko paveikslėlį. Eidami tolyn miško takeliu, priėjome lūšies aptvarą. Aptvaras - labai didelis, kad ir kaip stengėmės pamatyti, gyvūnas nepasirodė.
Taip pat aplankėme visas apžvalgos aikšteles, į kiekvieną užlipome ir grožėjomės gamta. Perskaitėme stendus ir susipažinome su visais gyvūnais, gyvenančiais ir kažkada gyvenusiais Žvėrinčiuje. Grįždami atgal apžiūrinėjome ąžuolą su jame pakabintais inkilėliais. Aplankėme „norų“ medį ir patraukėme link vaikų žaidimo aikštelės, kurioje vaikai galėjo pažaisti ir pabėgioti.
Nors pamatėme ne tiek daug gyvūnų, bet ir tie keli miško gyventojai paliko didžiulį įspūdį. Padarėme išvadą, kad Žvėrinčius - gamtos mylėtojų vieta, kur gyvūnai laikomi kiek įmanoma natūralesnėmis sąlygomis! Važiuodami namo dalinomės įspūdžiais, o kad šie būtų dar saldesni - sustojome pusiaukelėje ir suvalgėme ledų. Kad kelionė neprailgtų ir galėtume atsigaivinti, užsukome prie Tausalo ežero. Pasitaškėme, pamirkėme pavargusias po pasivaikščiojimo kojytes ir grįžome namo supratę, kokia dosni ir įvairi yra gamta.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Dijana Čirikienė