Antanui Miškiniui – 110

Informacija

Peržiūros: 3349

 „Margi paukščiai padangėj sukas;

Mūsų žemėn sugrįš jie tikrai.

Po Žemaičius, Aukštaičius ir Dzūkus

Dainuos upės, kalnai, ežerai.[...]

Antanui Miškiniui – 110

1905 m. vasario 11 d. – 1983 m. gruodžio 16 d.

Lietuvos poetas, vertėjas, prozininkas, publicistas, modernaus neoromantizmo atstovas, rezistentas.

Biografija

   Gimė 1905 m. vasario 11 d. Juknėnų k. (Utenos raj.). Vyresniojo brolio Motiejaus pamokytas 1914 m. buvo įstojęs į Daugpilio realinę gimnaziją, bet dėl kilusio I pasaulinio karo turėjo mokslą nutraukti. 1921 - 1922 m. mokėsi Zarasų progimnazijoje. 1923 m. įstojo į Kauno "Aušros" gimnazijos šeštą klasę. 1926 m. gavo brandos atestatą. 1927 - 1931 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po studijų atliko karinę prievolę. Nuo 1932 m. pradėjo mokytojauti rusų gimnazijoje Kaune, įsitraukė į literatūrinę veiklą: kelis kartus iš eilės buvo renkamas į Lietuvių rašytojų draugijos valdybą, buvo vienas laikraščio "Literatūros naujienos" steigėjų. Vytauto Didžiojo universiteto baigimo diplomą įgijo tik 1935 m. 1936 - 1940 m. dirbo Valstybės radiofone, redagavo programą. 1938 - 1948 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą V gimnazijoje Kaune. 1944 - 1948 m. dar dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre. 1944 m. priklausė "Tauro" partizanų apygardai, redagavo laikraštį "Laisvės žvalgas". 1948 m. vasarį suimtas, kalintas. 1948 m. liepos 21 d. TSRS MGB ypatingasis pasitarimas paskelbia nuosprendį "už dalyvavimą kontrrevoliucinėje nacionalistinėje bandoje įkalinti pataisos darbų lageryje 25 metus". Po nuosprendžio ištremiamas į Sibirą. Iki 1951 m. rudens kalintas Mordovijoje (Potmos, Javaso lageriuose), po to pervežtas į Kemerovo sritį (Olžeraso lagerį), dar po dvejų metų - į Omsko srities lagerius. 1953 m. spalio 23 d. laiške broliui Motiejui rašo: "Visa laimė, yra visur daug mūsų tautiečių. Taip ir glaudžiamės vieni į kitus. Įpratom į viską žiūrėti stoiškai, dažnai su įprastu humoru. Taigi dvasinės sveikatos ir kitiems dar perteikiu, nes labai jau baisu, kai žmogus ima grimzti į neviltį <...> Aš mačiau alkanų ir nušalusių, ir pavargusių, buvo momentų, kad ir pats gyvent lyg nebenorėjau, tai vis baisūs dalykai. Bet niekas manęs iki šiol dar neįtikino, kad fizinės kančios yra baisesnės už nostalgiją" (Miškinis A. Sulaužyti kryžiai. Vilnius, 1989, p. 86-87). Tik po Stalino mirties praėjus trejiems metams, jam leidžiama 1956 m. rugpjūčio mėn. grįžti į Lietuvą. 1957 m. kovo mėn. "Tiesoje" išspausdintu eilėraščiu ir 1959 m. viešu pareiškimu spaudoje atlieka prievartinę atgailą. Pats poetas autobiografijoje apie tai rašė: "Pokario metais, tais labai neramiais laikais, pergyvenau ir skaudžiuosius savo gyvenimo įvykius: už savo klaidas, už savo ir svetimas nuodėmes teko užmokėti didelę kainą. Bet apie tai mano poezijos skaitytojai turbūt žino, nes pats esu apie tai viešai pasisakęs" (Miškinis A. Rinktiniai raštai. Vilnius, 1996, t. 3, p. 380). Nuo 1956 m. dirba kūrybinį darbą: verčia knygas, rašo eilėraščius, poemas. 1964 m. priimamas į LTSR rašytojų sąjungą.

Kūryba

   A. Miškinis pradėjo rašyti dar gimnazijoje. Pirmieji jo kūrinėliai (eilės ir polemikos) išspausdinti „Aušros“ gimnazijos laikraštėlyje „Skaidra“. Respublikinėje spaudoje pirmą eilėraštį išspausdino 1925 m. (savaitraštyje „Lietuvis“). 1928 m. išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Balta paukštė“, kupiną patriotizmo ir jaunatviško entuziazmo. Kaip subrendęs ir savito veido poetas pasirodo antrajame poezijos rinkinyje „Varnos prie plento“ (1935 m.), už kurį gauna „Sakalo“ leidyklos premiją. Už poemų rinkinį „Keturi miestai“ 1938 m. poetui paskiriama „Spindulio“ premija. 1956 m. grįžęs iš tremties galėjo rašyti tik optimistinius eilėraščius apie sovietinę tikrovę arba apie gamtą. Šio laikotarpio poezijoje gimtasis kaimas vaizduojamas kaip vienintelė pasaulyje vieta, kur dar žmogus gali būti laimingas.

  Antanas Miškinis savo mąstymu, temomis ir žodynu laikomas artimiausias lietuviškos pasaulėjautos tipui iš visų neoromantikų. A. Miškinis grožėjosi liaudies kūryba ir laikė ją meno pagrindu. Jo poezija – tai modernaus meno ir liaudies kūrybos sintezė. Jis siekė susieti moderniąją lyriką su liaudies daina. A. Miškinio poezijai būdinga dainiškojo stiliaus tradicija: eilėraštis artimas liaudies dainai savo forma, ritmu, intonacija. Eilėraščiuose jaučiamas giesmės, liaudies dainos skambėjimas, derinamos iš liaudies dainų perimtos svaiginančio jausmo ekstazės su graudžiomis intonacijomis, suteikiančios pasakojimui nuoširdumą. A. Miškinis poeziją suvokė kaip dainą, jam buvo svarbus poetinio žodžio ir melodijos ryšys.

Bibliografija

Balta paukštė: eilėraščiai. – Kaunas, 1928. – 64 p.

Varnos prie plento: eilėraščiai. – Kaunas: Sakalas, 1935. – 127 p.

Keturi miestai: 6 poemos apie Lietuvą. – Kaunas: Sakalas, 1938. – 157 p.

Eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. – 217 p.

Arti prie žemės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1965. – 142 p.: iliustr.

Svajonė ir maištas: devynių giesmių lyrinė poema apie Julių Janonį (dail. Laima Ramonienė). – Vilnius: Vaga, 1967. – 72 p.: iliustr.

Poezija: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1970. – 2 kn.

Dienoraštis, 1965–1971: devintoji poezijos knyga. – Vilnius: Vaga, 1972. – 127 p.

Iš drobių rašto: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1975. – 246 p.: iliustr.

Žaliaduonių gegužė: pasakojimai. – Vilnius: Vaga, 1977. – 274 p.

Ant Ligajo ežero krašto: poezija. – Vilnius: Vaga, 1980. – 406 p.

Klevai prie kelio: eilėraščiai (dail. Antanas Kučas). – Vilnius: Vaga, 1982. – 158 p.

Po saulės klevais: eilėraščiai (sud. Justinas Kubilius). – Vilnius: Vyturys, 1986. – 166 p.

Sulaužyti kryžiai: eilėraščiai, laiškai (sud. Vytautas Jakelaitis, iliustr. Romas Orentas). – Vilnius: Vaga, 1989. – 301 p. – ISBN 5-415-00636-2

Sidabro nuotrupa: eilėraščiai (sud. Rita Tūtlytė). – Kaunas: Šviesa, 1994. – 149 p. – ISBN 5-430-01918-6

Rinktiniai raštai / Antanas Miškinis (sud. Rita Tūtlytė). – Vilnius: Vaga, 1991–1996. – 3 t.

100 eilėraščių (sud. Regina Katinaitė-Lumpickienė). – Utena: Kintava, 2005. – 108 p. – ISBN 9955-525-31-2

Varnos prie plento: eilėraščiai (fotogr. leidimas, orig. 1935 m.). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 127 p. – ISBN 9986-39-389-2

Žaliaduonių gegužė: pasakojimai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 261 p. – ISBN 9986-39-404-X

Poezija / Antanas Miškinis (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005. – 86 p. – ISBN 9986-06-103-2

Lietuvių poetai neoromantikai: Salomėja Nėris, Jonas Aistis, Bernardas Brazdžionis, Antanas Miškinis: skaitiniai (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 280 p. – ISBN 9986-06-192-X

Įvertinimas

1935 m. „Sakalo“ leidyklos premija

1938 m. „Spindulio“ bendrovės premija

1978 m. Žemaitės literatūrinė premija (už pasakojimų knygą „Žaliaduonių gegužė“)

1981 m. „Poezijos pavasario“ laureatas

1983 m. LSSR valstybinė premija (už eilėraščių rinkinį „Klevai prie kelio“)

Medžiaga iš:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Mi%C5%A1kinis

http://www.utena-on.lt/miskinis/biografija.htm

Daugiau skaitykite:

http://www.utena-on.lt/miskinis/biografija.htm

http://www.tekstai.lt/antologijos/6447-naujosios-poezijos-antologija-antrieji-vainikai-1936-antanas-miskinis-poezija

http://www.šaltiniai.info/index/details/1339

http://www.eilerasciai.lt/autoriai/antanas-miskinis/

Žiūrėkite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/3512