Vytautui Bložei – 85

Informacija

Peržiūros: 2078

[...] “tegul skambės
mano balsas
kol aš girdžiu
savo dainą
                        tegul skambės
                        mano juokas
                        kol aš girdžiu
                        savo širdį
                       tegul skambės šis pasaulis
                       taip lengvai sutilpęs
                       manyje [...]

Vytautui Bložei – 85

1930 m. vasario 9 d. Baisogala – Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas, Nacionalinės premijos laureatas

Kūryba

Tai ypatingo likimo kūrėjas, sunkiai skynęsis kelią literatūroje. Poeto tėvai buvo išvežti į Sibirą, nuo sovietinės cenzūros nukentėjo ir jis pats. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, dirbo Grožinės literatūros leidykloje, buvo įsidarbinęs monteriu, buhalteriu. Jo kūryba ilgą laiką buvo dvilypė: vieša, galinti išlikti reglamentuotoje tikrovėje, ir slapta, saugoma. Pirmoji poezijos knyga „Septyni šienpjoviai“ išleista 1961 metais, iš visų vėliau išleistų rinkinių poetas labiausiai vertina knygą „Žemės gėlės“ (1971). Ankstyvuosiuose kūriniuose pro tradicines folkloro parafrazes nesunkiai atsekamos J. Aisčio, B. Brazdžionio poezijos intonacijos, nors galima apčiuopti ir brandžiosios V. Bložės kūrybos bruožų – etinį patosą, istorinę savimonę, epinio ir lyrinio prado dermę, dėmesį žodžio faktūrai. Vėlesniojoje autoriaus poezijoje stiprėja epinis pradas – eilėraščio centras dažnai yra tam tikras pasakojimų branduolys, sprogstantis į buitinių, mitinių, istorinių, fantastinių minipasakojimų skeveldras. Vytautas. P. Bložė ne veltui laikomas lietuviškosios poezijos reformatoriumi, poetinėmis technikomis (siurrealizmas, sąlygiškumas, simultaniški vaizdai, žaidimas žodžių reikšmėmis, sapno poetika, pasąmonės automatizmas) atnaujinusiu lietuvių poeziją, tebedarančiu įtaką jauniesiems lietuvių poetams. „Vytauto P. Bložės eilėraščio poetinis efektas grindžiamas psichologiniu šoku – aštriu smūgiu deformuojama regimojo pasaulio tvarka, kad paaiškėtų esmė, kurią sudaro mirtis, tykanti kiekvieno atskiro žmogaus, o kartu žmogiškos egzistencijos beribiškumas. Taip atsirado naujo tipo poetinis kalbėjimas, savo dvasia artimas avangardistinei dailei“ (Vytautas Kubilius).

Bibliografija

Septyni šienpjoviai, 1961 m.

Nesudegantys miestai, 1964 m.

Iš tylinčios žemės, 1966 m.

Žemės gėlės, 1971 m.

Poezija, 1974 m.

Dainos, 1976 m.

Polifonijos, 1981 m.

Sena laužavietė, 1982 m.

Žmonės, 1984 m.

Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam ir kiti nežinomi rankraščiai, rasti senų griūvančių namų pastogėje, 1986 m.

Noktiurnai, 1990 m.

Sename dvarely, 1994 m.

Ruduo, 1996 m.

Visai ne apie tai, 1998 m.

Tuštuma, 2001 m.

Prieš išskrendant man ir tau, 2003 m.

 Vertimai

Viljamas Šekspyras. Venecijos pirklys

Frydrichas Šileris. Marija Stiuart

Michailas Lermontovas. Mcyri, Maskaradas

Andrejis Pumpuras.  Lačplėsis (su D. Lukšiu)

Heinrichas Heinė. Eilėraščiai 

Lesia Ukrainka. Eilėraščiai

Nikolajus Nekrasovas. Eilėraščiai

Nazimas Hikmetas. Eilėraščiai

Konstantinas Kavafis. Dionizo eisena

Įvertinimas     

1991 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas

2004 m. Literatūrinė "Varpų" premija

Medžiaga iš:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Blo%C5%BE%C4%97

http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/160-bloze-p-vytautas

Daugiau skaitykite:

http://www.šaltiniai.info/index/details/1210

http://leidykla.vaga.lt/index.php?s_id=167&exp=7&lang=lt&inforeklama_vaga=1782dd2499937a366649e27e206f4d0a

http://literaturairmenas.lt/2013-09-27-nr-3442/1126-vienas-eilerastis/1734-vytautas-p-bloze-chagall

Žiūrėkite:

https://www.youtube.com/watch?v=jG4Mcu-5UYA